Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) išanalizavo duomenis apie dešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų 2018 m. priimtus užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo sprendimus. Palyginus su ankstesniais metais, tokių sprendimų skaičius išaugo ketvirtadaliu.
Pasak SKVC Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjos Giedros Katilauskienės, išaugusį skaičių sąlygojo padidėjęs Lietuvos aukštųjų mokyklų, įgijusių teisę priimti akademinio pripažinimo sprendimus, skaičius ir aktyvesnis studentų iš užsienio pritraukimas.
SKVC specialistai išnagrinėjo visus praeitais metais įgaliotų universitetų priimtus akademinio pripažinimo sprendimus – iš viso 1861. Šiuo metu užsienio akademinio pripažinimo teisę mūsų šalyje turi dešimt universitetų: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Kauno technologijos universitetas (KTU), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos universitetas. Pastarieji trys akademinio pripažinimo teisę švietimo ir mokslo ministro sprendimu gavo tik pernai.
Daugiausiai užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo sprendimų priėmė KTU (321), LSMU (276), VU (270) ir VGTU (262).
Į universitetus kreipėsi 97 skirtingų užsienio šalių kvalifikacijų turėtojai. Daugiausiai skirtingų šalių kvalifikacijų nagrinėjo KTU (51 šalies), VU (45 šalių), MRU (41 šalies) ir VDU (39 šalių). Daugiausiai norinčiųjų studijuoti Lietuvos universitetuose buvo iš Indijos (333), Ukrainos (193), Kazachstano (105), Vokietijos (98) ir Turkijos (89).
„Užsienio kvalifikacijos turėtojas, norėdamas studijuoti Lietuvoje, pirmiausia turi kreiptis dėl akademinio pripažinimo. Šiuo metu asmuo gali rinktis instituciją, kuri atliks pripažinimą, tai yra, gali kreiptis į pripažinimo teisę turinčią aukštąją mokyklą arba į SKVC“, – pastebėjo Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja.
Pasak G. Katilauskienės, galutinis sprendimas dėl individualios kvalifikacijos pripažinimo priimamas priklausomai nuo baigtų studijų kokybės, paskirties, studijų rezultatų, turinio, apimties bei nuo aukštosios mokyklos nustatytų specifinių reikalavimų priėmimui į konkrečią studijų programą.
2012 m. Lietuvoje buvo pradėtas užsienio kvalifikacijų pripažinimo sistemos decentralizavimas, t. y. pageidaujančios aukštosios mokyklos įgijo teisę spręsti dėl užsienio kvalifikacijų turėtojų kvalifikacijų lygmens bei tinkamumo studijuoti jų vykdomose studijų programose. SKVC, kaip ir anksčiau, atlieka užsienio kvalifikacijų pripažinimą tais atvejais, kai asmuo nori dirbti Lietuvoje, kai renkasi valstybės lėšomis finansuojamas aukštojo mokslo studijas, taip pat kai renkasi studijas aukštojoje mokykloje, neįgijusioje akademinio pripažinimo teisės.
„Studijų kokybės vertinimo centras teikia metodinę pagalbą Lietuvos aukštosioms mokykloms, konsultuoja su užsienio kvalifikacijų vertinimu dirbančius specialistus. Per artimiausius tris mėnesius centro specialistai numato vizitus į visus dešimt universitetų akademinio pripažinimo vykdymui aptarti“, – sakė G. Katilauskienė.
Priimdamos akademinio pripažinimo sprendimus, aukštosios mokyklos remiasi SKVC teikiamomis rekomendacijomis. Pernai daugiau nei dviem trečdaliais atvejų atsakymus dėl užsienio kvalifikacijų turėtojų kvalifikacijų lygmens aukštosios mokyklos galėjo rasti SKVC parengtose bendrosiose rekomendacijose.
Šiuo metu SKVC interneto svetainėje skelbiamos bendrosios rekomendacijos dėl 28 užsienio šalių kvalifikacijų, taip pat yra parengti sąrašai dėl kvalifikacijų akademiniam pripažinimui reikalaujamų dokumentų iš 36 šalių. 2018 m. SKVC universitetų prašymu išdavė 568 individualias rekomendacijas dėl užsienio kvalifikacijų pripažinimo. Taip pat 2018 m. rugsėjo mėnesį vyko praktiniai mokymai aukštųjų mokyklų darbuotojams, kuriuose pristatytos Azerbaidžano, Indijos ir Jungtinės Karalystės švietimo sistemos ir jose teikiamos kvalifikacijos.
