Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Lapkritis 2017
Pr An Tr Ke Pe Še Se
30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
01 02 03
Spausdinti

Veiklos ataskaitos

2016 metų veiklos ataskaita
2015 metų veiklos ataskaita
2014 metų veiklos ataskaita
2013 metų veiklos ataskaita
2012 metų veiklos ataskaita

SKVC VEIKLA 2016 METAIS

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) misija – prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo Lietuvoje ir laisvo asmenų judėjimo pasaulyje. Misiją SKVC įgyvendina dvejopai: veikdama kaip išorinio kokybės vertinimo agentūra (organizuojame studijų programų bei aukštųjų mokyklų vertinimus ir akreditavimą, vykdome paskesnę veiklą, teikiame konsultacijas) bei kaip ENIC/NARIC centras (teikiame informaciją apie švietimo sistemas, atliekame su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų pripažinimą bei kitas su tuo glaudžiai susijusias veiklas).

Centras siekia būti įtakingu aukštojo mokslo kokybės idėjų kūrėju, diegėju ir skleidėju, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje, neformaliose ir formaliose tarptautinėse darbo grupėse, organizuoja viešus renginius ir prisideda prie kitų partnerių organizuotų renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Konsultuojame aukštąsias mokyklas – jų vadovybę dėl institucinio vertinimo, dėstytojus ir administracijos atstovus savianalizių rengimo ir kitais kokybės užtikrinimo klausimais, taip pat dėl asmenų su užsienyje įgytomis kvalifikacijomis priėmimo į studijas. Teikiame pasiūlymus dėl teisės aktų aukštojo mokslo srityje tobulinimo. Centro atstovai dirba Europiniu ir nacionaliniu mastu suburtose įvairiose darbo grupėse kokybės užtikrinimo ir tarptautiškumo klausimais, esame aktyvūs ir vertinami partneriai tarptautiniuose projektuose.

2016 m. pradžioje įvyko pirmasis išorinis SKVC kaip įgaliotojo ENIC-NARIC tinklų nario Lietuvoje veiklos vertinimas. Šis vertinimas  vykdomas savanoriškai, remiantis dokumentu „SQUARE: pripažinimo tinklų kokybės užtikrinimo sistema“ (angl. „SQUARE: System of Quality Assurance for the Recognition Networks“). Išorinio veiklos vertinimo tikslas – užsienio kvalifikacijų pripažinimą vykdančių ENIC-NARIC centrų kokybės užtikrinimo sistemos tolesnis vystymas pagal SQUARE aprašomus 6 standartus: procedūros, kriterijai ir kokybės užtikrinimas; Į pareiškėją orientuotas pripažinimas; Kokybė, priimtinumas ir autentiškumas; Vertinimo įrankiai ir ištekliai; Skaidrumas ir informacijos teikimas; Tarptautinis bendradarbiavimas ir prisistatymas. SKVC veikla įvertinta labai gerai, pateikta keletas rekomendacijų dėl tolesnio veiklos gerinimo.

Taip pat 2016 m SKVC atliko savo kaip išorinio kokybės užtikrinimo agentūros savianalizę ir ruošėsi tarptautinės ekspertų grupės vizitui, kuris suplanuotas 2017 m. pradžioje. Siekdama tiksliau įsivertinti ir geriau projektuoti savo ateities veiklas, SKVC konsultavosi su įvairiais aukštojo mokslo kokybe suinteresuotais socialiniais dalininkais: aukštųjų mokyklų, studentų, darbdavių atstovais.

2016 m. aukštųjų mokyklų ir jų padalinių vadovams organizuota tarptautinė konferencija Vilniuje tema „Tarptautiškumas ir kokybė: lyderystės svarba ieškant tinkamo balanso“. Be to, darbdavių atstovams organizuotas susitikimas, siekiant aptarti svarbiausius įvairių darbdavių organizacijų lūkesčius bei išsiaiškinti tolesnio bendradarbiavimo galimybes ir siekiant gerinti SKVC teikiamas viešąsias paslaugas. Daugiausiai dėmesio skirta tam, kas aktualu įdarbinant Lietuvoje asmenis iš užsienio arba su užsienyje įgytomis kvalifikacijomis.

Centras organizavo šeštąjį jungtinį Baltijos šalių kokybės užtikrinimo agentūrų susitikimą Vilniuje, sulaukusį rekordinio dalyvių skaičiaus. Pasak SKVC direktorės Noros Skaburskienės, šis susitikimas išskirtinis tuo, kad pirmą kartą didesnis dėmesys buvo skiriamas profesinio mokymo kokybės užtikrinimui.

SKVC Taryba ir veikla

2016 m. šešerių metų kadenciją pradėjo eiti antroji Studijų kokybės vertinimo centro taryba (toliau – Taryba), sudaryta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-5 (abėcėlės tvarka):

  • Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos deleguotas atstovas;
  • Laimutė Balodė, Lietuvos Respublikos Seimo deleguota atstovė;
  • Paulius Baltokas, Lietuvos studentų sąjungos deleguotas atstovas;
  • Jūras Banys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotas atstovas;
  • Nadežda Filipova, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos deleguota atstovė;
  • Renaldas Jurkevičius, Lietuvos universiteto rektorių konferencijos deleguotas atstovas;
  • Viktoras Senčila, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos deleguotas atstovas;
  • Roma Survilienė, Lietuvos kultūros ir meno tarybos deleguota atstovė;
  • Arminas Varanauskas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ deleguotas atstovas;
  • Gediminas Vitkus, Lietuvos mokslo tarybos kartu su Lietuvos mokslų akademija deleguotas atstovas;
  • Albertas Žalys, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro deleguotas atstovas.

2016 m. Taryba rinkosi į 7 posėdžius, kurių metu svarstė tiesiogiai su Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) vykdomomis funkcijomis susijusius klausimus, taip pat ir platesnius aukštojo mokslo sisteminius klausimus.

Nuotraukose – akimirkos iš Centro Tarybos posėdžio

2016 m. Taryba rinkosi į 7 posėdžius, kurių metu svarstė tiesiogiai su Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) vykdomomis funkcijomis susijusius klausimus, taip pat ir platesnius aukštojo mokslo sisteminius klausimus.

2016 m. I-ajį ketvirtį Taryba išsirinko pirmininką (prof. Renaldas Jurkevičius) ir pirmininko pavaduotoją (prof. Viktor Senčila), nagrinėjo ir išsakė nuomones dėl 2016 m. darbo plano, taip pat susipažino su Centro 2014-2016 m. Strateginiu planu, Tarybos darbo reglamentu bei kitais veiklai svarbiais dokumentais.

II-ajį 2016 m. ketvirtį Taryba svarstė ir patvirtino Centro 2015 m. veiklos ataskaitą, aptarė 2015 m. iškeltų Tarybos veiklos tikslų įgyvendinimą ir išsikėlė naujus tikslus 2016 m. Šio posėdžio metu Taryba susipažino su Centro kaip Lietuvos ENIC / NARIC centro savianalizės ir išorinio vertinimo rezultatais bei svarstė Centro kokybės užtikrinimo metodikų pataisas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuotas pataisas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme bei Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų ir gairių naująją redakciją (ESG – 2015), taip pat nagrinėjo Centro pateiktą viešinimo veiklų koncepciją.

2016 m. IV-ajį ketvirtį Taryba svarstė Centro 2017-2019 m. Strateginio plano projektą, dėl jo teikė pastabas ir siūlymus, o juos įgyvendinus, šį planą patvirtino. Taip pat Taryba susipažino su Centro kaip kokybės agentūros atliktos savianalizės suvestine bei į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sudarytą konkurso komisiją Centro direktoriui išrinkti delegavo Tarybos narius bei apsvarsčiusi pritarė Centro 2017 m. darbo planui.

SKVC komanda

Nepriklausoma profesionalų komanda, spinduliuojanti pagarba ir pasitikėjimu, bei į kokybę ir bendradarbiavimą orientuotas nešališkas požiūris į procesus ir procedūras: tai SKVC vertybės, kurias įstaiga ir jos komanda nuolatos puoselėja, kurdama palankias sąlygas aukštojo mokslo kokybės gerinimui Lietuvoje bei laisvam asmenų judėjimui pasaulyje siekiant Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo didinimo ir kvalifikacijų aiškumo.

Visi Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Dauguma yra įgiję antros pakopos arba jai prilygintą kvalifikaciją, vienas valstybės tarnautojas - įgijęs mokslų daktaro laipsnį. 

Kolektyvas yra gana jaunas – bendras čia dirbančių amžiaus vidurkis 2016 metais buvo 33 metai. 2016 m. gruodžio 31 d. 86 proc. viso Centro kolektyvo sudarė moterys, 14 proc. – vyrai; du trečdalius vadovaujančių įstaigos pareigų (direktorius, skyrių vedėjai, direktoriaus pavaduotojas) ėjo moterys, vieną trečdalį – vyrai. 2016 m. pabaigoje nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogose buvo 7 darbuotojos.

2016 m. Centre buvo 28 pareigybės (iš jų 27 valstybės tarnautojai ir 1 pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas).  Centro 2016 m. vykdomų Europos Sąjungos Struktūrinio fondo lėšomis finansuojamų projektų (,,Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemos stiprinimas (AMIS-3)“ ir ,,Akademinio pripažinimo sistemos stiprinimas (KAPRIS-2)“)  veiklose 2016 m. pabaigai dirbo 32 darbuotojai.

Siekiant užtikrinti optimalų skaičių personalo, kuris yra motyvuotas ir nuolatos plečia bei gilina kompetencijas, 2016 m. daug dėmesio buvo skiriama:

  • valstybės tarnautojų ir darbuotojų kompetencijų tobulinimui (įvyko du vidiniai – komandos formavimo ir streso valdymo – mokymai; 12 SKVC narių savo žinias gilino išoriniuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose ir gavo pažymėjimus);
  • motyvavimo sistemos sukūrimui (paruoštas Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, motyvavimo tvarkos aprašo projektas);
  • personalo atrankai (organizuota 15 atrankų/konkursų į laisvas pozicijas).

Finansai

Pajamos

Centro lėšų šaltiniai:

  • planinės valstybės biudžeto lėšos 68 proc.
  • projektų lėšos 38 proc.

Centro pajamos 2016 metais sudarė 1729,7 tūkst. Eur. Planiniai valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant patikslinimus, skirti studijų ir mokslo plėtrai programai įgyvendinti, sudarė 546,6 tūkst. Eur, arba 31,6 % nuo visų pajamų, 1183,1 tūkst. Eur gauta iš įvairių šaltinių projektinės veiklos vykdymui, arba sudarė 68,4 % Centro pajamų.

Pajamos gautos 2016 metais, vykdant projektinę veiklą, lyginant su 2015 metų projektinei veiklai gautomis lėšomis sumažėjo 19,6 %, arba 694,4 tūkst. Eur. Pajamų sumažėjimą 19,6 %, arba 694,4 tūkst. Eur 2016 metais nulėmė sumažėjęs  Centro vykdomų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų projektų skaičius, kas sąlygojo mažesnį finansavimą.

Pažymėtina, kad 2016 m. planinės valstybės biudžeto lėšų pajamos, įskaitant patikslinimą, lyginant su 2015 m. padidėjo 58,5 tūkst. Eur, arba 12,0 %, tačiau nepasiekė 2006 m. lygio (643,2 tūkst. Eur).

Išlaidos

Išlaidų pavadinimas

Suma

%

nuo visų

išlaidų

Nuolatinių Centro darbuotojų darbo užmokestis

252,0

46,1

Socialinis draudimas

78,0

14,3

Transporto išlaikymas

1,9

0,3

Komandiruotės

13,1

2,4

Centro funkcionavimas

200,7

36,7

Pagrindinė veikla

0,9

0,2

Iš viso asignavimų:

546,6

100,0

1 pav. Centrui skiriamų valstybės biudžeto išlaidų

ES SF koordinuojami projektai

2016 m. Centras tęsė dviejų stambių projektų vykdymą, kurių finansavimui buvo skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę „Stebėsenos, išorinio vertinimo stiprinimas ir kvalifikacijų pripažinimas“:

  • „Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemos stiprinimas“ (AMIS-3), kuriuo siekiama stiprinti aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemą;
  • „Akademinio pripažinimo sistemos stiprinimas“ (KAPRIS-2), kurio tikslas – vystyti su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo sistemą ir optimizuoti kvalifikacijų vertinimo procesą.

Centras, vykdant ES SF projektinę veiklą 2016 m., išleido

 

Išlaidų pavadinimas

 

Suma

Akademinio pripažinimo sistemos stiprinimas (KAPRIS-2), Europos socialinis fondas

163693,47

Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemos stiprinimas (AMIS-3), Europos socialinis fondas

870562,61

Iš viso išlaidų:

1034255,78

2 pav. Išlaidų Centre išsidėstymas pagal projektus

Palankių laisvo asmenų judumo sąlygų kūrimas

Užsienio kvalifikacijų pripažinimas

Su užsienio kvalifikacijų vertinimu ir pripažinimu, informacijos ir konsultacijų teikimu apie užsienio ir Lietuvos kvalifikacijas susijusį darbą Centras atlieka nuo pat įsteigimo 1995 m. Per 21 veiklos metus Centro funkcijos užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo srityje vystėsi nuo rekomendacijų kvalifikacijų pripažinimo klausimais teikimo iki sprendimų dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo priėmimo ir aukštųjų mokyklų vykdomo akademinio pripažinimo priežiūros, nuo pavienių konsultacijų užsienio ir Lietuvos kvalifikacijų klausimais iki susistemintų aprašų bei rekomendacijų rengimo.

Savo kaip ENIC/NARIC centro veikloje Centras vadovaujasi Lisabonos pripažinimo konvencija ir jos lydinčiaisiais dokumentais bei gerąja pripažinimo praktika, prie kurios kūrimo taip pat aktyviai prisidedame.

Kreipimųsi apimtys

2016 metais Centre gautos 3549 paraiškos dėl užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo. Iš jų:

  • 55 proc. (1939 paraiškos) pateikta dėl teisę į aukštąjį mokslą teikiančių kvalifikacijų pripažinimo;
  • 45 proc. (1610 paraiškos) pateikta dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų.

2016 metais gautų paraiškų skaičius, lyginant su 2015 metais išaugo 17 proc., su 2014 metais – 12 proc., su 2013 metais – 46 proc. ir su 2012 metais – net 93 proc.

2016 metais, pirmą kartą per penkerius metus pripažinimui pateikta daugiau kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, nei aukštojo mokslo kvalifikacijų. Tai padarė įtaką kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą ir įgytų Azijos regiono šalyse, skaičiaus išaugimas.

Mažiausias per mėnesį gautų paraiškų skaičius – 187, didžiausias – 426. Kaip visada, daugiausiai pareiškėjų kreipėsi vasarą, kai per mėnesį sulaukta 331-426 paraiškų. Kitas paraiškų skaičiaus išaugimo laikotarpis buvo spalio-gruodžio mėnesiais, kai gauta 315-370 paraiškų per mėnesį. Tai padarė įtaką paraiškų dėl Bangladešo kvalifikacijų skaičiaus gausa.

Paraiškų dėl pripažinimo nagrinėjimo rezultatai

2016 metais užbaigtas 2821 paraiškos nagrinėjimas: priimti 2581 sprendimai dėl akademinio pripažinimo, 240 paraiškų nagrinėjimas nutrauktas. 49 paraiškų nagrinėjimas buvo nutrauktas įtarus klastojimo atvejus. Apie tokius atvejus pranešta policijai.

Nors visiško tapatumo tarp 2016 m. gautų paraiškų ir priimtų pripažinimo sprendimų negali būti, nes dalis pripažinimo sprendimų priimti dėl ankstesniais metais pateiktų paraiškų (asmenys nagrinėjimui trūkstamus dokumentus gali pateikti per vienerius metus), o dalis 2016 pačioje metų pabaigoje pateiktų paraiškų nespėtos išnagrinėti 2016 metais, priimtų pripažinimo arba nutraukimo sprendimų skaičius yra 20 proc. mažesnis, nei gautų paraiškų. Tai reiškia, kad didelė dalis asmenų nepateikė pilnai sukomplektuotų paraiškų arba neskubėjo teikti pripažinimui reikalingų dokumentų.

Didžiajai daliai kvalifikacijų (80,5 proc.) Lietuvos sistemoje buvo surastas atitikmuo be papildomų reikalavimų ar apribojimų iškėlimo. Alternatyvūs pripažinimo sprendimai, apimantys pripažinimą su papildomais reikalavimais (pvz., papildomai baigtomis studijomis, išlaikytais egzaminais ar kitu žinių ir gebėjimų patikrinimu) ir pripažinimą suteikiant tik tam tikras teises (pvz., studijuoti tik tam tikro tipo ar krypties programose) sudaro apie 18 proc. visų priimamų sprendimų. Nepripažinimo sprendimai, kai joks kitas sprendimas nėra galimas, sudaro 1,5 proc. visų sprendimų.

Daugiau, nei pusė (52 proc.) visų kvalifikacijų, dėl kurių buvo priimti pripažinimo sprendimai, sudaro kvalifikacijos teikiančios teisę į aukštąjį mokslą. Likusi dalis yra aukštojo mokslo kvalifikacijos, kurių didesniąją dalį sudaro pirmosios pakopos kvalifikacijos (bakalauras ir profesinis bakalauras). Antrosios pakopos kvalifikacijos sudaro apie 20 proc. visų priimtų sprendimų.

Kvalifikacijų, dėl kurių pripažinimo kreiptasi, kilmės regionai ir šalys

2016 metais visų gautų pripažinimui kvalifikacijų didžioji dalis įgyta Azijos regione (46 proc.), antroje vietoje – Europos regionas (43 proc.), trečioje – Afrika (7 proc.), ketvirtoje – Amerika (3 proc.). Tarptautinės kvalifikacijos, kurių didžiąją dalį sudaro jokiai šaliai nepriskiriamas Tarptautinis bakalaureatas, sudaro 1 proc. visų kvalifikacijų. Iš Australijos gauta tik trys kvalifikacijos.

Didesnį kvalifikacijų skaičių iš Azijos regiono lėmė 2016 metais ypač suaktyvėjusi tarpininkų/agentų veikla Indijoje ir Bangladeše. Azijos ir Afrikos šalių atveju dėl kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, kreiptasi keliskart daugiau nei dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo. Atvirkščiai yra kalbant apie Europos regioną: dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo kreiptasi 2 kartus daugiau nei dėl kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą.

Didžiausią dalį visų besikreipusių dėl Europos regiono šalyse įgyto išsilavinimo sudaro Baltarusijoje (23proc.), Ukrainoje (21 proc.) Rusijoje (18 proc.), Jungtinėje Karalystėje (15 proc.) įgytas išsilavinimas.

2016 metais visų gautų pripažinimui kvalifikacijų pirmąjį penketuką sudaro kvalifikacijos iš Bangladešo (20 proc.), Indijos (16 proc.), Baltarusijos (10 proc.), Ukrainos (9 proc.), Rusijos (7 proc.). Likusią kvalifikacijų dalį (38 proc.) sudaro kvalifikacijos iš kitų šalių.

Kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą (VMK), atveju, dėl išaugusio Bangladešo kvalifikacijų skaičiaus, 2016 metais iš pirmojo penketuko, pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus, iškrito Rusija. Sumažėjo besikreipiančių dėl Nigerijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimo, tačiau ši šalis vis dar išlieka pirmajame penketuke. Aukštojo mokslo kvalifikacijų (AMK) atveju, dėl išaugusio Bangladešo kvalifikacijų skaičiaus, 2016 metais iš pirmojo penketuko pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus, iškrito Lenkija. Lyginant su 2015 metais, trečdaliu sumažėjo paraiškų dėl Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje įgytų šio lygmens kvalifikacijų.

VMK kilmės šalys

AMK kilmės šalys

Bangladešas (28 proc.)

Ukraina (15 proc.)

Indija (24 proc.)

Rusija (13 proc.)

Baltarusija (10 proc.)

JK (11 proc.)

Nigerija (6 proc.)

Baltarusija (10 proc.)

Ukraina (4 proc.)

Bangladešas (9 proc.)

Visos kitos šalys (28 proc.)

Visos kitos šalys (42 proc.)

6 pav. 2016 m. gautų kvalifikacijų procentinis pasiskirstymas pagal kilmės šalis

2016 metais toliau išliko tendencija, kad kreipiamasi dėl kvalifikacijų iš labai įvairių šalių. 2016 m. gauta kvalifikacijų iš 96 šalių. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atveju šalių įvairovė didesnė nei kvalifikacijų, teikiančių teisę į aukštąjį mokslą, atveju.

Kvalifikacijų turėtojų pilietybė

Pagal 2016 metais Centrui pripažinti pateiktų visų užsienio kvalifikacijų turėtojų pilietybę, pirmąjį penketuką sudaro Bangladešo (20 proc.), Lietuvos (19 proc.), Indijos (16 proc.), Baltarusijos (9 proc.), Ukrainos (8 proc.) piliečiai. Visų kitų šalių piliečiai sudaro bendrai 28 proc. Iš Europos Sąjungos šalių (be Lietuvos) daugiausiai kreipėsi Latvijos ir Lenkijos piliečiai. Europos Sąjungos šalių (be Lietuvos) piliečiai sudaro apie 2 proc. visų besikreipusių.

Lietuvos piliečių įgytų visų kvalifikacijų, dėl kurių pripažinimo kreiptasi 2016 metais, procentinis pasiskirstymas pagal kvalifikacijų kilmės šalis: Jungtinė Karalystė (29 proc.), Rusija (17 proc.), Lenkija (10 proc.), JAV (6 proc.). Kvalifikacijos iš visų kitų šalių sudaro 32 proc. Konkrečiai šaliai nepriskiriamas Tarptautinis bakalaureatas sudaro 6 proc.

Palyginus, kaip pagal šalis pasiskirsto Lietuvos piliečių pripažinimui pateiktos VMK ir AMK, yra ir skirtumų, ir panašumų (žr. 7 pav.).

VMK

AMK

JK (21 proc.)

JAV (11 proc.)

Rusija (11 proc.)

Airija (8 proc.)

Visos kitos šalys (26 proc.)

JK (32 proc.)

Rusija (19 proc.)

Lenkija (13 proc.)

Danija (7 proc.)

Baltarusija (5 proc.)

Visos kitos šalys (25 proc.)

Tarptautinis bakalaureatas (23 proc.)

 

7 pav. Lietuvos piliečių įgytų VMK ir AMK kvalifikacijų kilmės šalys

Pažymių pervedimas ir dalykų atitikmenų nustatymas

2016 metais Centre gauti 122 prašymai dėl atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo. Parengta 115 pažymų. Septyni prašymai nebuvo išnagrinėti, kadangi sprendimas dėl kvalifikacijos pripažinimo dėl atitinkamų priežasčių nebuvo priimtas (pvz., kvalifikacija nebuvo vertinimo objektas Centre arba nebuvo pateikti kvalifikacijos pripažinimui reikalingi dokumentai bei kt.) arba kvalifikacija buvo pripažinta tik kartu su papildomais reikalavimais.

Iš viso 2016 metais atitikmenys nustatyti ir pažymiai pervesti kvalifikacijoms, įgytoms 22 skirtingose šalyse. Daugiau, nei du trečdaliai 2016 metais visų besikreipusių kvalifikacijas įgijo šiose šalyse: Lenkijoje (14 proc.), JAV (12 proc.), Airijoje (12 proc.), Jungtinėje Karalystėje (11 proc.), Baltarusijoje (10 proc.) ir Rusijoje (10 proc.). Likusių šalių kvalifikacijos sudaro bendrai 31 proc.

Tendencijos per paskutiniuosius penkerius metus lieka panašios kaip ir ankstesniais metais. 2012-2016 metais gautų paraiškų dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo pasiskirstymas pagal pirmąsias šešias šalis parodytas žemiau pateiktame grafike.

Aukštųjų mokyklų priimamų akademinio pripažinimo sprendimų stebėsena

Centras, išnagrinėjęs įgaliotų aukštųjų mokyklų priimtus akademinio pripažinimo sprendimus, kasmet iki balandžio 1 d. teikia Švietimo ir mokslo ministerijai apibendrintą informaciją. Remiantis Centro gauta informacija, Vilniaus universitetas 2015 metais priėmė 165 akademinio pripažinimo sprendimus, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 216. Išnagrinėjus priimtus sprendimus nustatyta, kad įgaliotos aukštosios mokyklos, nors ir turėtų remtis Centro rekomendacijomis, įprastai į Centrą nesikreipia. Kaip pasekmė, pastebimos klaidos bei nesilaikymas gerosios akademinio pripažinimo praktikos bei metodikos: į studijas priimama neturint tinkamų kvalifikacijų bei jas liudijančių dokumentų, daromos klaidos dėl akademinio pripažinimo sprendimų, bei kt.

Centras, siekdamas užtikrinti vieningą akademinio pripažinimo praktiką, metodinę pagalbą įgaliotoms aukštosioms mokykloms užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo klausimais 2016 metais teikė keliais būdais:

  • teikdamas išsamią informaciją apie užsienio šalių švietimo sistemas 2016 metais pradėtoje naudoti uždaroje Centro tinklalapio erdvėje;
  • teikdamas bendrąsias rekomendacijas, kurios skelbiamos Centro internetiniame puslapyje ir yra nuolat pildomos bei atnaujinamos. 2016 metų pabaigoje buvo skelbiamos rekomendacijos dėl 21-oje šalyje teikiamų kvalifikacijų;
  • teikdamas individualias rekomendacijas raštu, taip pat konsultacijas dėl pripažinimui reikalingų dokumentų, užsienio švietimo sistemų ir kt. telefonu bei elektroniniu paštu;

Konsultavimas, įrankių pripažinimui kūrimas

Informavimas, konsultavimas

Centras, kaip Lietuvos nacionalinis akademinės informacijos centras (Lietuvos ENIC-NARIC), 2016 metais toliau sėkmingai ir aktyviai teikė informaciją, konsultacijas ir (ar) rekomendacijas pagal paklausimus apie Lietuvoje ir užsienyje įgytų ir (ar) teikiamų kvalifikacijų statusą ir lygmenį, Lietuvos ir užsienio šalių švietimo sistemas ir jų ypatumus, pažymių pervedimą, kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą, ir pan. 2016 m. vien bendraisiais kontaktais (elektroniniu paštu ir telefonu) Centre gauta 6400 paklausimų. Palyginus su 2015 metais jų gauta 30 proc. daugiau, o su 2014 metais – net 60 proc. daugiau.

Kol kas didžiąją dalį (85 proc.) minėtų paklausimų vis dar sudaro pateiktieji fizinių asmenų, likusią dalį sudaro darbdavių ar kvalifikacijų tinkamumo profesinei veiklai klausimus sprendžiančių kitų Lietuvos institucijų, Lietuvos aukštųjų mokyklų bei užsienio institucijų (užsienio šalių ENIC/NARIC centrų) paklausimai.

2016 m. pagausėjo darbdavių paklausimų elektroniniu paštu dėl užsienyje bei Lietuvoje įgytų kvalifikacijų lygmens, užsienio institucijų statuso, šalių švietimo sistemų. Be šių paklausimų, papildomai dar gauti 84 darbdavių oficialūs prašymai suteikti rekomendaciją dėl užsienio kvalifikacijų lygmens Lietuvoje.

Informacinių ir metodinių priemonių kvalifikacijų pripažinimui rengimas

Centras, remdamasis sukaupta užsienio kvalifikacijų vertinimo praktika bei informacija apie kvalifikacijas, rengia informacinius įrankius, palengvinančius darbą su užsienio kvalifikacijomis. 2016 metais toliau tęstas šalių švietimo sistemų aprašų rengimas, taip pat bendrųjų rekomendacijų dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo rengimas. 2016 m. parengta 10 naujų aprašų, bendrosios rekomendacijos dėl vertinimo išplėstos iki 21 šalies. Aprašai ir rekomendacijos teikiamos Centro svetainėje.

Aprašai ir rekomendacijos skirti palengvinti užsienio kvalifikacijų ir dalinių studijų pripažinimą aukštosiose mokyklose be Centre, greičiau suteikti konsultacijas ir rekomendacijas aukštosioms mokykloms, darbdaviams ir kitoms institucijoms, užtikrinti nuoseklią užsienio kvalifikacijų vertinimo praktiką.

Renginiai aukštosioms mokykloms, darbdaviams

2016 metais aukštosioms mokykloms, siekiant kelti jų kompetencijas kvalifikacijų pripažinimo srityje, Centras organizavo du mokymus: Kinijos švietimo sistemos tema bei išsilavinimo dokumentų autentiškumo tema. Mokymus vedė Centro pakviesti ekspertai iš užsienio (apie Kinijos sistemą – Marijke Blom-Westrik iš Nyderlandų ENIC-NARIC centro, mokymą dėl autentiškumo – dr André Hesselbäck iš Švedijos ENIC-NARIC centro).

Siekiant gerinti Centro paslaugų teikimą darbdaviams, 2016 m. organizuotas susitikimas su darbdavių ir Lietuvos darbo biržos atstovais, kad būtų geriau suvokti tų grupių poreikiai ir lūkesčiai. Susitikimo metu pristatyta Centro veikla ir teikiamos paslaugos, kad būtų geriau suprastas Centro vaidmuo darbdaviams priimant sprendimus, susijusius su užsienio kvalifikacijų turėtojų įdarbinimu. Susitikimo metu aptarti kiekvienai iš dalyvių grupių aktualūs klausimai bei galimybės kaip juos geriau spręsti ateityje.

Dalyvavimas kuriant bendrą pripažinimo erdvę Europoje

Centras – vienas iš tarptautiniu lygmeniu kuriamų pripažinimo įrankių rengėjų

Centro kompetencijos panaudojamos ne tik Centro pajėgomis kuriant pripažinimo gerinimui ir lengvinimui skirtas informacines ir metodines priemones, tačiau ir tarptautiniu lygmeniu rengiant panašias priemones, stiprinančias ir vystančias bendrą pripažinimo erdvę Europoje. Tie įrankiai rengiami naudojant tarptautinių projektų formatą.

Atsižvelgus į ankstesnį sėkmingą Centro įsitraukimą į pripažinimui skirtų priemonių rengimą per tarptautinius projektus, Centras 2016 m. pakviestas dalyvauti šiuose 4 naujuose Europos Komisijos remiamuose tarptautiniuose projektuose pagal Erasmus+ programą:

  • Nyderlandų ENIC-NARIC koordinuojamame projekte „PARADIGMS: Naujos paradigmos pripažinime“ (angl. „PARADIGMS: New Paradigms in Recognition”) bei projekte IMPACT: Pripažinimo tinklo kokybė ir poveikis (angl. „IMPACT: Quality and Impact of the Recognition Networks”);
  • Jungtinės Karalystės ENIC-NARIC koordinuojamame projekte „RENSA: Specifinių, šalims nepriklausančių, kvalifikacijų pripažinimas“ (angl. „RENSA: Recognition of Non-Country Specific Awards”);
  • Bulgarijos ENIC-NARIC koordinuojamame projekte „ISOBAQ: Informacinė sistema apie iki-bolonijines kvalifikacijas“ (angl. „ISOBAQ: Information System on Prie-Bologna Academic Qualifications”).

Taip pat Centro paraiška vykdyti tarptautinį projektą „LIREQA: Akademinio pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sąsajos“ (angl. „Linking Academic Recognition with Quality Assurance”), gavo Europos Komisijos finansinę paramą pagal Erasmus+ programą.  

Prie bendros pripažinimo sistemos vystymo Europoje, kaip regioninio bendradarbiavimo pavyzdys, prisideda kasmetiniai Estijos, Latvijos ir Lietuvos ENIC/NARIC centrų susitikimai. 2016 metais toks – jau 13-asis bendras susitikimas – organizuotas Rygoje. Susitikimuose aptariama pripažinimo praktika, dalinamasi sukaupta informacija apie užsienio kvalifikacijas, planuojami bendri pripažinimo vystymui skirti projektai, darbo vizitai.

Kaip viena iš tokiuose susitikimuose iškeltų projektinių idėjų prieš kelis metus tapo kvalifikacijų automatinio pripažinimo tarp minėtų trijų Baltijos šalių įgyvendinimo idėja. Tam buvo vykdomas bendras Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektas AURBELL, skirtas peržiūrėti dabartinę trišalę šių šalių sutartį dėl kvalifikacijų pripažinimo. 2016 metais Centras toliau aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimus dėl projektuojamos naujos Estijos, Latvijos ir Lietuvos sutarties, skirtos kvalifikacijų automatiniam pripažinimui, įgyvendinamumo.

Taip pat toliau aktyviai dalyvauta sprendžiant Lenkijos ir Lietuvos dvišalės sutarties dėl abipusio kvalifikacijų pripažinimo atnaujinimo klausimus.

Aukštųjų mokyklų veiklos kokybės skatinimas

Studijų kokybės vertinimo centras, įgyvendindamas vieną iš uždavinių – skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą – vykdo ketinamų vykdyti studijų programų, vykdomų studijų programų ir aukštųjų mokyklų veiklos kokybės vertinimą ir akreditavimą; taip pat rengia ekspertų mokymus, seminarus aukštųjų mokyklų atstovams, informuoja akademinę bendruomenę ir visuomenę apie vertinimo rezultatus ir jų pagrindu daro analizes. Tiek institucinius, tiek studijų programų vertinimus daugiausia atlieka tarptautinės ekspertų grupės; jas sudaro akademinės bendruomenės ekspertai, taip pat studentai ir darbdaviai.

Vykdomų studijų programų vertinimas 2016 m.

2016 m. Studijų kokybės vertinimo centras įvertino ir akreditavo 210 vykdomų studijų programų bei 87 ketinamas vykdyti studijų programas.

Studijų programų išorinio vertinimo tikslas – nustatyti, kaip studijų programų vykdymo kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas ir aukštosios mokyklos įsipareigojimus, sudaryti prielaidas tobulinti studijų programas, kurti studijų kokybės užtikrinimo kultūrą.

Viso 2010-2016 metais įvertinta 1370 vykdomų studijų programų. 2016 m. Studijų kokybės vertinimo centras vertino 210 vykdomų studijų programų. Didesnė dalis studijų programų (52 proc.) buvo siūlomos akredituoti 6 metams. Šiek tiek mažiau (46 proc.) buvo įvertintos kaip taisytinos ir pasiūlytos akredituoti 3 metams. Neakredituotinų studijų programų buvo tik keletas (2 proc.).

Lyginant viso 2010-2016 m. vertinimo rezultatus su 2016 m. vertinimo rezultatais, galima pastebėti, kad jie yra beveik identiški: per visą laikotarpį akredituota 6 metams yra 51 proc. studijų programų, 3 metams – 46 proc., o neakredituotų programų buvo 3 proc. nuo visų atliktų vertinimų. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2016 m. organizuojant vykdomų studijų programų vertinimą pastebėta, kad aukštosios mokyklos vis dažniau nusprendžia nebevykdyti dalies studijų programų, į kurias stoja vis mažiau studentų. Taip pat jaučiamas siekis parengti iš esmės naujas studijų programas, o ne atnaujinti iki šiol vykdomas programas. Todėl būta nemažai prašymų pratęsti baigiamų vykdyti studijų programų akreditavimo terminus neatlikus išorinio vertinimo iki jas baigs paskutiniai iki tol priimti studentai.

Lyginant studijų programų vertinimo rezultatus pagal studijų tipą pažymėtina, kad daugiausiai 6 metų akredituojamos vientisosios ir universitetinės pirmos pakopos studijos (atitinkamai 64 ir 54 proc. visų 2010-2016 m. įvertintų studijų programų). Koleginių ir magistrantūros studijų programų, akredituotų 6 metams dalis yra tokia pati – 49 proc. Deja, neakreditavimo atvejų skaičius šio tipo studijose taip pat yra didžiausias (atitinkamai 4 ir 3 proc.) jei atmesime laipsnio neteikiančias studijas, kuriose tik 1 programa buvo akredituota 6 metams, o kitos 7 – neakredituotos.

Vertinimui pasitelkiami ekspertai

2016 metais išoriniam vykdomų studijų programų vertinimui atlikti buvo pasitelktos 53 tarptautinės ekspertų grupės. Išoriniame vykdomų studijų programų vertinime dalyvavo 241 ekspertas, iš jų 93 – iš Lietuvos. Į visų ekspertų grupių sudėtį buvo įtraukti studentai – iš viso 46 asmenys. Beveik į visas grupes pavyko įtraukti ir profesinės veiklos pasaulio atstovus – iš viso 43 profesionalus.

Į tarptautines ekspertų grupes ekspertai atvyko iš 32 užsienio šalių.

2016 m. vykdomų studijų programų vertinimuose dalyvavusių ekspertų iš užsienio amžiaus vidurkis buvo 54,7 m., lietuvių ekspertų (neskaitant studentų)  – 42,9 m.

Kitų užsienio agentūrų atliktų vertinimų pagrindu priimti sprendimai dėl akreditavimo

Galimybe studijų programų  išorinį vertinimą atlikti kitose aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūrose 2016 metais pasinaudojo viena aukštoji mokykla. Buvo kreiptasi į  ACQUIN agentūrą, kuri įvertino 11 vykdomų Mykolo Romerio universiteto studijų programų.

2016 m. pirmą kartą buvo priimtas sprendimas akredituoti 3 metams studijų programas, kurias įvertino užsienio kokybės vertinimo agentūra.

Ketinamų vykdyti (naujų) studijų programų vertinimas

2016 m. aukštosios mokyklos SKVC pateikė 97 ketinamas vykdyti studijų programas. Iš viso 2016 m. buvo išnagrinėtos 87 naujos studijų programos. Absoliuti dauguma jų buvo akredituos (80 studijų programų), tačiau dalis – 5 studijų programos – buvo neakredituos, o dar dviejų studijų programų akreditavimo procedūra buvo nutraukta.

68 atvejais arba 70 proc. nuo visų pateiktų programų buvo atliktas supaprastintas programos vertinimas, po kurio 63 ketinamos vykdyti studijų programos buvo akredituotos (iš jų 42 akredituotos iš antro karto), 3 studijų programų akreditavimo procedūra sustabdyta, 2 studijų programų akreditavimo procedūra nutraukta.

Ketinamos vykdyti studijų programos vertintos supaprastinta tvarka (13 pav.) ir ketinamos vykdyti studijų programos, kurioms atliktas išorinis vertinimas (14 pav.):

28 atvejais arba 29 proc. nuo visų pateiktų programų buvo atliekamas išsamus ekspertinis programos vertinimas, iš jų 18  ketinamų vykdyti studijų programų buvo įvertintos teigiamai ir akredituotos, 5 – įvertintos neigiamai, 5 ketinamų vykdyti studijų programų vertinimas procesas dar nepasibaigęs.

2016 m. buvo pateikta vertinti 1 gretutinės krypties studijų programa. Atlikus ekspertinį vertinimą, priimtas sprendimas  aukštajai mokyklai leisti vykdyti gretutinės krypties studijas.

Studijų vertinimo komisija

Studijų vertinimo komisija (toliau vadinama – Komisija), sudaryta iš aukštųjų mokyklų, studentų ir darbdavių atstovų, pataria Studijų kokybės vertinimo centrui studijų programų vertinimo klausimais. Komisija, susipažinusi su kiekvienos programos vertinimo išvadomis ir kita su vertinimu susijusia medžiaga, svarsto, ar ekspertų pateiktos išvados yra išsamios, pagrįstos ir objektyvios. Išanalizavusi pateiktą medžiagą, Komisija pateikia vieną iš siūlymų – pritarti arba nepritarti ekspertų parengtoms vertinimo išvadoms. Komisijai nepritarus vertinimo išvadoms, SKVC imasi priemonių išvadų kokybei gerinti. Išvados gali būti grąžinamos ekspertams patikslinti, taip pat gali būti organizuojamas papildomas programos vertinimas.

2016 metais įvyko 10 reguliarių Komisijos posėdžių bei 4 nuotoliniai Komisijos posėdžiai, kurių metu sprendimai buvo priimami balsuojant elektroniniu paštu. 2016 metais iš viso svarstytos 249 vykdomų bei ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo išvados (įskaitant tas išvadas, kurios buvo svarstomos pakartotinai). Vidutiniškai svarstytos 24 vertinimo išvados viename reguliariame posėdyje ir 1-2 vertinimo išvados nuotoliniame posėdyje. Iš visų 2016 m. svarstytų vertinimo išvadų, Komisija nepritarė 35 (14 proc.). Praėjusiais metais nepritartų išvadų skaičius siekė 5,4 proc.

Studijų programų apeliacinė komisija

Aukštosios mokyklos, nesutikdamos su Studijų kokybės vertinimo centro priimtu sprendimu dėl studijų programos įvertinimo, turi galimybę pateikti argumentuotą apeliaciją. Apeliacijas svarsto Studijų programų apeliacinė komisija (toliau – Apeliacinė komisija), sudaryta iš aukštųjų mokyklų, studentų ir darbdavių atstovų, kitų partnerių.

2016 metais Apeliacinė komisija rinkosi iš viso 2 kartus. Buvo pateiktos 5 apeliacijos. Dauguma apeliacijų buvo dėl Studijų kokybės vertinimo centro priimto sprendimo neakredituoti vykdomų studijų programų. Lyginant 2016 metus su prieš tai buvusias metais, apeliacijų pateikta beveik 2 kartus mažiau,  ta pati tendencija išlieka ir lyginant 2015 ir 2014 metus (sumažėjo 47 %), tad nuo 2014 metų apeliacijų skaičius nuosekliai mažėjo.

Paskesnė veikla po studijų programų vertinimo

Centras yra parengęs paskesnės veiklos metodines rekomendacijas aukštosioms mokykloms, kuriose aprašytas išorinio vertinimo ekspertų rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitų rengimas vykdomoms ir ketinamoms vykdyti studijų programoms. Rekomenduojama pažangos ataskaitas vykdomoms programoms parengti per 1,5 metų nuo studijų programos išorinio vertinimo pabaigos, ketinamoms vykdyti studijų programoms – per 6 mėn. nuo programos įgyvendinimo pradžios.

Pirmosios pažangos ataskaitos buvo pradėtos teikti Centrui nuo 2016 m. vasaros.

2016 m. Centrui iš viso buvo atsiųstos 146 pažangos ataskaitos – tiek vykdomų, tiek ketinamų vykdyti studijų programų iš 14 aukštųjų mokyklų – 7 universitetų ir 7 kolegijų. Iš universitetų atsiųstos pažangos ataskaitų yra 107, iš kolegijų buvo atsiųstos 39 pažangos ataskaitos. Didesnę dalį atsiųstų pažangos ataskaitų sudarė pirmos pakopos universitetinių studijų programų pažangos ataskaitos – 60 ataskaitų (41 %). Antros pakopos studijų programų – 46 ataskaitos (31 %), koleginių – 38 ataskaitos (26 %), laipsnio nesuteikiančių ir vientisųjų studijų programų – po 1 pažangos ataskaitą (po 1 %). Daugiausia pažangos ataskaitų atsiuntė Šiaulių universitetas – 46 (31.5 % nuo visų atsiųstų pažangos ataskaitų), su didesniu atotrūkiu nuo jo – Vytauto Didžiojo universitetas, atsiuntęs 22 (15.1 %) pažangos ataskaitas ir Lietuvos edukologijos universitetas, atsiuntęs 17 (11.46 %) pažangos ataskaitų bei Šiaulių valstybinė kolegija – 11 (7.5%) pažangos ataskaitų. Kitos aukštosios mokyklos atsiuntė mažiau nei po 10 ataskaitų.

Konsultavimas, seminarai, mokymai

Kaip ir kiekvienais metais Centras organizuoja įvairių renginių aukštosioms mokykloms, ekspertams. 2016 m. buvo organizuoti su kokybės vertinimu susiję renginiai aukštųjų mokyklų kokybės skyrių darbuotojams, savianalizės suvestinių rengėjams, mokymai vertinimuose dalyvaujantiems ekspertams (akademikams, socialiniams partneriams, studentams). Organizuojant renginius stengiamasi kviesti vertinimo patirties turinčius ekspertus, tarptautinių organizacijų darbuotojus.

Analizės, tyrimai, apžvalgos

Pastaruosius keletą metų Centras vis didesnį dėmesį skiria rengti įvairias apžvalgines su aukštojo mokslo kokybe susijusias analizes. Praėjusiais metais jų taip pat buvo parengta kelios. Viena jų – 2010-2015 metais aukščiausią įvertinimą gavusių vykdomų studijų programų analizė. Šioje analizėje nagrinėjamos studijų programos, kurių bendras įvertinamasis balas sudarė ne mažiau 22 balų ir kurių nei viena vertinamoji sritis nebuvo įvertinta 1-2 balais. Iš viso 2010-2015 m. laikotarpiu buvo įvertintos 69 studijų programos, kurių bendras vertinamasis balas yra 22 ir daugiau, kas sudaro 6% nuo visų 2010-2015 m. laikotarpyje įvertintų studijų programų.

Siekiant identifikuoti išskirtinės kokybės sampratą Lietuvos kontekste, SKVC pradėjo rinkti ir analizuoti išskirtinės kokybės pavyzdžius aukštajame moksle. 2016 m. buvo apžvelgti pirmieji pavyzdžiai minimi įvairių ekspertų grupių atliktų vertinimų išvadose. Atlikus aukštųjų mokyklų ir studijų programų vertinimus pastebėta, jog institucinio vertinimo gerosios praktikos pavyzdžiai daugeliu atvejų sutampa su studijų programų lygmeniu identifikuotais išsikirtinės kokybės pavyzdžiais, kas leidžia daryti išvadą, jog nors ir atliekami atskiri aukštųjų mokyklų ir studijų programų vertinimai, tačiau vertinimo metu pastebimos panašios tendencijos.

2016 metais Centras atliko 2010-2016 metais atliktų vykdomų studijų programų vertinimų rezultatų apžvalgą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šioje apžvalgoje nagrinėti vertinimų duomenys pagal aukštosios mokyklos tipą (universitetai/kolegijos), valstybines/nevalstybines aukštąsias mokyklas, pagal studijų sritis, studijų kryptis ar krypčių grupes, metus ir kitais pjūviais. Iš 2010-2016 metais Studijų kokybės vertinimo centre atliktų visų vykdomų studijų programų vertinimų daugiau nei 90 proc. atlikti valstybinėse aukštosiose mokyklose.

Institucinis aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas

Institucinio aukštųjų mokyklų (AM) vertinimo tikslas – sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti, skatinti jos kokybės kultūrą, atsižvelgiant į veiklos efektyvumą įvertinti bazinio finansavimo poreikius, informuoti steigėjus (juridinio asmens dalyvius), akademinę bendruomenę ir visuomenę apie institucijos veiklos kokybę, vertinimo rezultatų pagrindu teikti rekomendacijas dėl veiklos plėtros. Vertinimas atliekamas pagal šias vertinamąsias sritis:

  • strateginis valdymas;
  • studijos ir mokymasis visą gyvenimą;
  • mokslo ir (arba) meno veikla;
  • poveikis regionų ir visos šalies raidai;
 

Institucinis aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas 2016 m.

2016 m. vyko 6 aukštųjų mokyklų pakartotiniai vertinimai. Pakartotinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti, kokių veiksmų buvo imtasi po pirmojo AM veiklos vertinimo, siekiant įgyvendinti ekspertų grupės pateiktas vertinimo rekomendacijas.

Ekspertų grupės lankėsi šiose aukštosiose mokyklose:

Žemaitijos kolegijoje (veikla įvertinta neigiamai, aukštoji mokykla neakredituota);

LCC Tarptautinis universitete (veikla įvertinta teigiamai, aukštoji mokykla akredituota 6 metams);

Kazimiero Simonavičiaus universitete (veikla įvertinta teigiamai, aukštoji mokykla akredituota 6 metams).

Šiaulių universitete (veikla įvertinta teigiamai, aukštoji mokykla akredituota 6 metams);

Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje (procesas nėra užbaigtas, siūloma veiklą vertinti teigiamai);

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (procesas nėra užbaigtas, siūloma veiklą vertinti teigiamai).

Kolegijų atliktų 2004-2009 ir 2011-2015 m. vertinimų palyginimas

Lietuvoje koleginių aukštųjų mokyklų vertinimas vyko du kartus. Pirmasis etapas vyko 2004-2009 m., kuomet po 2000 m. reformos aukštesniosios mokyklos buvo pertvarkytos į kolegijas, antrasis etapas – 2011-2015 m., kai vyko pirmasis Lietuvoje visų aukštųjų mokyklų išorinis veiklos vertinimas.

Buvo atlikta analizė, kurios tikslas išnagrinėjus abiejų vertinimo etapų metu gautas ekspertų išvadas ir rekomendacijas išanalizuoti kaip keitėsi kolegijų išorinių veiklos vertinimų rezultatai.

Abiejų vertinimų metu vertintos visos tuo laikotarpiu veikusios kolegijos, tai reiškia, kad tam tikrais atvejais antrojo vertinimo metu veiklos nebevykdė tos kolegijos, kurios buvo vertinamos pirmojo ciklo metu, arba buvo vertinamos naujai įsteigtos kolegijos. Todėl atlikta analizė pateikia apibendrintus visų kolegijų vertinimo rezultatus.

Palyginus dviejų etapų vertinimų išvadas matyti, kad dalis silpnybių, pastebėtų vertinant kolegijas 2004-2009 m., nustatytos ir jas vertinant 2011-2015 m., nors taip pat galima išskirti veiklos sritis, kuriose matomas reikšmingas pagerėjimas.

Apibendrinus strateginio valdymo sritį galima teigti, kad pirmojo vertinimo metu vyravo tendencija dėl trūkstamos kokybės užtikrinimo politikos, nepakankamos materialinių išteklių bazės ir neužtikrinto bendradarbiavimo su socialiniais partneriais. Antrojo vertinimo metu buvo pastebėta, kad į minėtas rekomendacijas stipriai atsižvelgta ir skatinama toliau plėtoti veiklos gerinimą. Taip pat antrojo vertinimo metu buvo atkreiptas dėmesys kolegijų tarybų darbo efektyvumo nagrinėjimui. Vis dėl to, abiejų vertinimų metu kolegijos sulaukė pastabų dėl organizacinės struktūros optimizavimo, prastai parengtų strateginių planų, taip pat buvo pabrėžiama personalo tobulinimo politikos svarba ir aukštosios mokyklos giriamos už pastangas tobulinti personalo kompetencijas.

Išnagrinėjus studijų ir mokymosi visą gyvenimą vertinimo sritį paaiškėjo, kad pirmojo vertinimo metu pastebėti trūkumai  dėl studijų vykdymo neakivaizdine forma ir organizavimo nuotoliniu būdu, baigiamųjų darbų rengimo ir vertinimo procesų nebuvimo, dėl neaktyvaus bendradarbiavimo su darbdaviais iki antrojo vertinimo etapo kolegijose buvo išspręsti ir vėliau dažnai minimi kaip gerosios praktikos pavyzdžiai. Tačiau kritika dėl studijų programų kūrimo ir įgyvendinimo procesų, problemų dėl tarptautiškumo, didelio studentų nubyrėjimo, poreikio bendrauti su absolventais vyrauja abiejų vertinimų metu. Išskirtinis dėmesys antrojo vertinimo metu skirtas į studentą orientuotų studijų įgyvendinimui ir kitiems Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatose ir gairėse (ESG) ir Nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje nurodytiems aspektams.

Įvertinus mokslo ir (arba) meno veiklos sritį pirmojo vertinimo metu atkreiptas dėmesys į būtinybę atlikti konsultacinės veiklos ir regionui reikšmingų mokslo taikomųjų tyrimų plėtros galimybių studijas ir mokslo ir (arba) meno veiklą orientuoti į regiono poreikius, antrojo vertinimo metu kolegijos buvo giriamos dėl progreso šiuo klausimu. Vis dėl to, abiejų vertinimų metu pastebėta, kad mokslo ir (arba) meno veikla nėra planuojama, taip pat buvo raginama didinti publikacijų kiekį tarptautiniuose leidiniuose ir stengtis pritraukti daugiau dėstytojų, turinčių daktaro ar aukštesnį laipsnį, o tai leistų užtikrinti mokslinės veiklos kiekį ir kokybę.

Palyginus ir išanalizavus poveikio regionų ir visos šalies raidai vertinimo sritį, galima teigti, kad abiejų vertinimų metu kolegijoms rekomenduojama kurti glaudesnius ryšius su socialiniais partneriais. O antrojo vertinimo metu išryškėjo tendencija, kad kolegijos tam neskiria pakankamai dėmesio ir ši veikla nėra planuojama sistemingai.

Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija

Aukštųjų mokyklų vertinimo komisija (AMVK),  sudaryta iš aukštųjų mokyklų, studentų ir darbdavių atstovų, pataria Centrui aukštųjų mokyklų paraiškų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai gauti bei aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo klausimais. AMVK nagrinėja ekspertų parengtas išvadas siekdama užtikrinti, kad jos būtų objektyvios, išsamios ir pagrįstos, teikia siūlymus Centrui dėl aukštosios mokyklos paraiškos bei veiklos įvertinimo.

2016 metais įvyko 4 AMVK posėdžiai. Jų metu buvo priimti sprendimai dėl Lietuvoje veiklą vykdančių dviejų universitetinių ir trijų koleginių aukštųjų mokyklų veiklos vertinimų. Pritarta visoms ekspertų parengtoms išvadoms ir jų siūlymams dėl aukštųjų mokyklų vertinimų.

Paskesnė veikla po vertinimo

Pasibaigus išoriniam vertinimui aukštoji mokykla, atsižvelgdama į vertinimo išvadose pastebėtus trūkumus, numato priemones savo veiklai gerinti.

Centras inicijuoja susitikimus su aukštosios mokyklos atstovais ir vizito metu aptaria, kokį poveikį padarė išorinis vertinimas, kokias rekomendacijas pateikė ekspertų grupė, ir kokie numatomi pakeitimai aukštosios mokyklos veikloje ateityje. Planai bus svarbus informacijos šaltinis atliekant pakartotinius išorinius aukštųjų mokyklų vertinimus. Per 2016 m. Studijų kokybės vertinimo centras organizavo 4 susitikimus su įvertintomis aukštosioms mokyklomis. AM veiklos tobulinimo planai viešinami AM internetinėse svetainėse bei SKVC internetinėje svetainėje (http://www.skvc.lt/content.asp?id=619).