Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Kovas 2017
Pr An Tr Ke Pe Še Se
27 28
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02
Spausdinti

Veiklos ataskaitos

2015 metų veiklos ataskaita
2014 metų veiklos ataskaita
2013 metų veiklos ataskaita
2012 metų veiklos ataskaita

STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO VEIKLA 2015 METAIS

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) misija – prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo Lietuvoje ir laisvo asmenų judėjimo pasaulyje. Misiją SKVC įgyvendina dvejopai: veikdama kaip išorinio kokybės vertinimo agentūra (organizuojame studijų programų bei aukštųjų mokyklų vertinimus ir akreditavimą, vykdome paskesnę veiklą, teikiame konsultacijas) bei kaip ENIC/NARIC centras (teikiame informaciją apie švietimo sistemas, atliekame su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų pripažinimą bei kitas su tuo glaudžiai susijusias veiklas).

Centras siekia būti įtakingu aukštojo mokslo kokybės idėjų kūrėju, diegėju ir skleidėju, todėl aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoja viešus renginius ir prisideda prie kitų partnerių organizuotų renginių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Konsultuojame aukštąsias mokyklas – jų vadovybę dėl institucinio vertinimo, dėstytojus ir administracijos atstovus savianalizių rengimo ir kitais kokybės užtikrinimo klausimais, taip pat dėl asmenų su užsienyje įgytomis kvalifikacijomis priėmimo į studijas. Teikiame pasiūlymus dėl teisės aktų aukštojo mokslo srityje tobulinimo. Centro atstovai dirba Europiniu ir nacionaliniu mastu suburtose įvairiose darbo grupėse kokybės užtikrinimo ir tarptautiškumo klausimais, esame aktyvūs ir vertinami partneriai tarptautiniuose projektuose.

Bene svarbiausias simbolinis praėjusių metų įvykis - 2015 metų sausio 24 dieną suėjo 20 metų nuo Centro įkūrimo. Šia proga buvo organizuota diskusija „Aukštasis mokslas – misija (ne)įmanoma?“, kurioje dalyviai diskutavo temomis apie asmens vystymąsi ir demokratinę pilietinę visuomenę, ūkio plėtrą ir galimybes įsidarbinti, pridėtinę aukštojo mokslo vertę, mokslą mokslui ir mokslą studijoms.

Taip pat 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje įvyko pirmasis išorinis SKVC kaip įgaliotojo ENIC-NARIC tinklų nario Lietuvoje veiklos vertinimas. Šis vertinimas  vykdomas savanoriškai, remiantis dokumentu „SQUARE: pripažinimo tinklų kokybės užtikrinimo sistema“ (angl. „SQUARE: System of Quality Assurance for the Recognition Networks“). Išorinio veiklos vertinimo tikslas – užsienio kvalifikacijų pripažinimą vykdančių ENIC-NARIC centrų kokybės užtikrinimo sistemos tolesnis vystymas pagal SQUARE aprašomus 6 standartus: procedūros, kriterijai ir kokybės užtikrinimas; Į pareiškėją orientuotas pripažinimas; Kokybė, priimtinumas ir autentiškumas; Vertinimo įrankiai ir ištekliai; Skaidrumas ir informacijos teikimas; Tarptautinis bendradarbiavimas ir prisistatymas. SKVC veikla įvertinta labai gerai, pateikta keletas rekomendacijų dėl tolesnio veiklos gerinimo.

PALANKIŲ LAISVO ASMENŲ JUDUMO SĄLYGŲ KŪRIMAS

Su užsienio kvalifikacijų vertinimu ir pripažinimu susijusį darbą Centras atlieka nuo pat įsteigimo 1995 m. Per 20 veiklos metų Centro funkcijos užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo srityje vystėsi nuo rekomendacijų kvalifikacijų pripažinimo klausimais teikimo iki sprendimų dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo priėmimo ir aukštųjų mokyklų vykdomo akademinio pripažinimo priežiūros.

2015 metais SKVC, įgyvendindamas ENIC/NARIC centrų funkcijas, atliko užsienio kvalifikacijų pripažinimą ir teikė konsultacijos apie Lietuvos ir užsienio švietimo sistemas bei teikiamas kvalifikacijas. Be šių veiklų buvo užbaigtas Užsienio institucijose įgytų kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemos tobulinimo projektas (KAPRIS), su kuo siejama visokeriopa pagalba aukštosioms mokykloms priimant užsienio studentus: organizuoti mokymai, parengtos metodinės priemonės, teikiamos individualios konsultacijos.

2015 metais išnagrinėta 96% Centre per metus gautų paraiškų dėl su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo. 4% pateiktų paraiškų nespėta išnagrinėti, nes jos buvo pateiktos paskutinėmis 2015 metų gruodžio dienomis arba buvo pateikti ne visi prašomi dokumentai.

Kvalifikacijų nepripažinimo sprendimai sudaro mažiau nei 1% visų sprendimų, likusios užsienyje įgytos kvalifikacijos yra pripažintos lygiavertėmis vienai ar kitai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai.

2015 metais į Centrą pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus kreiptasi dėl Zambijoje, Gambijoje, Benine, Palestinoje, Brunėjuje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Mauricijuje, Botsvanoje, Turkmėnijoje, Tailande ir Saudo Arabijoje įgytų susijusių su aukštuoju mokslu kvalifikacijų pripažinimo.

2015 metais daugiausia paraiškų dėl su aukštuoju mokslu susijusių užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo gauta dėl Baltarusijoje (14 proc.), Rusijoje (14 proc.), Nigerijoje (9 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (8 proc.) įgyto išsilavinimo. Didžiausias skaičius pareiškėjų kreipėsi dėl Baltarusijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimo.

Iš įvertintų kvalifikacijų daugiausiai buvo įgytų Baltarusijoje (28,52 proc.). Nemažai kvalifikacijų įgyta Rusijos (14,54 proc.), Jungtinės Karalystės (9,39 proc.), Lenkijos (5,72 proc.) bei Nigerijos (5,66 proc.) švietimo įstaigose (žr. 2.1.3.1 pav.). Net 42 % Centro pareiškėjų – Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję išsilavinimą užsienyje.

Centras pažymių pervedimą bei dalykų atitikmenų nustatymą atlieka, kai užsienio kvalifikacija, teikianti teisę į aukštąjį mokslą, pripažįstama kaip lygiavertė Lietuvoje teikiamai vidurinio mokslo kvalifikacijai bei ketinama stoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bendrojo priėmimo metu. 2015 metais Centre gauti 134 prašymai dėl atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo. Parengta 119 pažymų.

2015 metų pabaigoje Centras pradėjo vykdyti naują projektą „Akademinio pripažinimo sistemos stiprinimas“ (KAPRIS-2), finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis, kurio tikslas – vystyti su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo sistemą ir optimizuoti kvalifikacijų vertinimo procesą.

2015 metų balandžio 24 d. pirmieji du Lietuvos universitetai  – Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas – gavo Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą.  Šios aukštosios mokyklos įgijo teisę  pripažinti būsimų užsienio studentų kvalifikacijas savo reikmėms, tai yra, gali spręsti dėl užsienio kvalifikacijų turėtojų kvalifikacijų lygmens bei tinkamumo studijuoti jų vykdomose studijų programose. Priimdamos akademinio  pripažinimo sprendimus, aukštosios mokyklos privalo remtis Centro  rekomendacijomis. Galutinis sprendimas dėl individualios kvalifikacijos pripažinimo priimamas priklausomai nuo baigtų studijų kokybės, paskirties, studijų rezultatų, turinio, apimties (trukmės) bei nuo aukštosios mokyklos nustatytų specifinių reikalavimų priėmimui į konkrečią studijų programą.

Viena svarbiausių Centro veiklų įgyvendinant ENIC/NARIC funkcijas – informacijos teikimas. 2015 metais gauta 5049 paklausimai el. paštu, telefonu bei raštu iš fizinių ir juridinių asmenų. Buvo prašoma suteikti informaciją bei rekomendacijas, susijusias su užsienio šalių ir Lietuvos švietimo sistemomis, švietimo įstaigų ir jų vykdomų programų statusu, kvalifikacijų pripažinimu, kvalifikacijų teikiamomis galimybėmis studijuoti ir dirbti. Itin dažnai į Centrą kreipiasi aukštosios mokyklos, taip pat – užsienio šalių ENIC/NARIC centrai, darbdaviai ir įstaigos sprendžiančios klausimus dėl užsienyje besimokančių ar baigusių mokslus asmenų įdarbinimo, draudimo, tinkamumo reglamentuojamai profesinei veiklai ir kita.

Centras aktyviai dalyvavo kuriant bendrą užsienio kvalifikacijų akademinio pripažinimo erdvę Europoje. Prisidėta prie penkių tarptautinių projektų skirtų šios erdvės formavimui. Pagal juos tirtos galimybės įgyvendinti automatinį pripažinimą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos (angl. “AURBELL: Automatic recognition between Estonia, Latvia and Lithuania“), rengta ENIC-NARIC tinklų narių diplomų informacinė aprašymų duomenų bazė, kuri ateityje pagerins kvalifikacijų pripažinimą tarp šalių (projektas SCAN-D), toliau vystyta pripažinimą vykdančių ENIC-NARIC centrų kokybės užtikrinimo sistema ir atlikti centrų išoriniai veiklos kokybės vertinimai (projektas SQUARE), didintas mobilumo ir pripažinimo įrankių žinomumas, skatintas tų įrankių naudojimas bei akademinis ir profesinis judumas (projektas EU-MTR), parengti keli mokymo moduliai aukštųjų mokyklų darbuotojams, dirbantiems su užsienio kvalifikacijų turėtojų priėmimu į studijas (projektas STREAM).

2015 metais ENIC/NARIC organizavo 4 renginius (3 mokymus aukštosioms mokykloms ir 1 darbdaviams), susijusius su užsienio kvalifikacijų vertinimu. Bendras dalyvių skaičius buvo apie 110 asmenų.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS SKATINIMAS

Studijų kokybės vertinimo centras, įgyvendindamas vieną iš uždavinių – skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą – vykdo ketinamų vykdyti studijų programų, vykdomų studijų programų ir aukštųjų mokyklų veiklos kokybės vertinimą ir akreditavimą; taip pat rengia ekspertų mokymus, seminarus aukštųjų mokyklų atstovams, informuoja akademinę bendruomenę ir visuomenę apie vertinimo rezultatus ir jų pagrindu daro analizes. Tiek institucinius, tiek studijų programų vertinimus daugiausia atlieka tarptautinės ekspertų grupės; jas sudaro akademinės bendruomenės ekspertai, taip pat studentai ir darbdaviai. Centras prisidėjo prie išorinio vertinimo sistemos stiprinimo, kuris pasibaigus projektui (AMIS-2) toliau tęsiamas per naują (AMIS-3)projektą, parengė studijų krypčių aprašus (per SKAR-2 projektą).

Tobulinant studijų reglamentavimą, pagal projektą „Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“, SKVC parengė, o Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino 53 studijų krypčių aprašus, pagal kuriuos aukštosios mokyklos iki 2016 m. birželio 1 d. turi suderinti savo vykdomas studijų programas. Aprašus rengė ekspertų grupės, Centro sudarytos iš skirtingų aukštųjų mokyklų ir socialinių partnerių atstovų. Aprašų projektai buvo aktyviai aptariami tiek su akademine bendruomene, tiek su socialiniai partneriais – veiklos pasaulio ir studentų atstovais.

Vykdomų studijų programų vertinimas

Sekant ESG 2.3 dalimi, vykdomos studijų programos vertinamos aukštųjų mokyklų atliktos savianalizės pagrindu, organizuojant nepriklausomos ekspertų grupės vizitą, parengiant ir viešinant ataskaitą, vykdant paskesnę veiklą. 2015 m. iš viso įvertinta 192 vykdomų studijų programų 32 studijų kryptyse. Daugiausiai įvertinta socialinių ir technologijų mokslų studijų sričių studijų programų – atitinkamai 55 (8 studijų krypčių) ir 54 (8 krypčių). Mažiausia programų 2015 metais vertinta fizinių srities – 7 (1 studijų kryptyje). 2015 m. vertintos studijų programos vykdomos 34 aukštosiose mokyklose. Daugiausia ekspertų grupių lankėsi Kauno kolegijoje (10 ekspertų grupių) ir Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Šiaulių universitete ir Vilniaus kolegijoje (po 9 ekspertų grupes). Taip pat po 7 ekspertų grupes vyko į Lietuvos edukologijos universitetą ir Klaipėdos valstybinę kolegiją.

87 įvertintos studijų programos (45 proc.) buvo siūlomos akredituoti ilgiausiam galimam – 6 studijų metų – akreditavimo terminui. Trumpesniam – 3 studijų metų laikotarpiui – siūlyta akredituoti 52 proc. visų įvertintų studijų programų, kurias siūloma per nustatytą laikotarpį patobulinti atsižvelgiant į ekspertų pastabas. Neigiamai įvertinta 3 proc. visų vertintų studijų programų dėl jose esančių esminių trūkumų. Į šias programas nutrauktas studentų priėmimas.

Vertinimas ir akreditavimas pagal EQAR registraciją

2015 m. įsimintini tuo, kad Studijų kokybės vertinimo centras pilotavo programų ir institucinį aukštosios mokyklos vertinimą Slovėnijoje. Veikla buvo vykdyta vadovaujantis Centro įtraukimo į patikimai veikiančių išorinio kokybės užtikrinimo agentūrų registrą – EQAR – pagrindu.

Centre gauti prašymai akredituoti 10 studijų programų, kurių vertinimą atliko AVEPRO (Šventojo Sosto kokybės agentūra) ir EVALAG (Vokietija). Programas akreditavimui pateikė Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija.

Ekspertų grupės

ESG 2.4 dalyje siūloma į kokybės užtikrinimo veiklas įtraukti ekspertus iš užsienio. Dauguma studijų programų – 99,5 proc. – SKVC buvo vertintos pasitelkiant tarptautines ekspertų grupes. Organizuojant tarptautinius vertinimus, kiekvieną grupę turi sudaryti akademikai iš kelių skirtingų šalių. Visose grupėse, tiek lietuviškose, tiek tarptautinėse, dalyvavo veiklos pasaulio atstovas ir studentas. Į tarptautines grupes ekspertai atvyko iš 30 užsienio šalių. Dažniausia 2015 metais į vykdomų programų vertinimus buvo kviečiami Didžiosios Britanijos ekspertai (23). Taip pat vertinimuose dalyvavo 15 ekspertų iš Estijos, 11 iš Nyderlandų, 10 iš Lenkijos ir Suomijos, 9 iš Airijos, Latvijos, Portugalijos, Vokietijos ir t.t. Iš Didžiosios Britanijos atvykę ekspertai dažniausiai buvo grupių vadovais (15 ekspertų), taip pat 5 grupių vadovai buvo ekspertai, atvykę iš Nyderlandų, 4 grupių vadovai – atvykę iš Airijos, Estijos, Vokietijos.

Ketinamų vykdyti studijų programų vertinimas

2015 m. aukštosios mokyklos SKVC pateikė 65 ketinamas vykdyti studijų programas. 38 atvejais atliktas supaprastintas programos vertinimas, po kurio 36 ketinama vykdyti studijų programa buvo akredituota, 12 programos akreditavimo procesas sustabdytas iki kol aukštoji mokykla ištaisys nurodytus trūkumus, 1  akreditavimo procedūra nutraukta, nes aukštoji mokykla per nustatytą laikotarpį nepateikė pataisytos studijų programos.

27 atvejais (42 proc. nuo visų pateiktų programų) atliktas išsamus ekspertinis programos vertinimas, iš jų 16 ketinamos vykdyti studijų programos buvo įvertintos teigiamai ir akredituotos, 6 – įvertintos neigiamai, 5 ketinamų vykdyti studijų programų vertinimas procesas iki 2015 metų galo dar nebuvo pasibaigęs.

Didžiąją dalį 2015 m. pateiktų ketinamų vykdyti studijų programų sudarė socialinių mokslų srities programos – 35 (54 proc.). Biomedicinos ir technologijos mokslų sričių ketinamų vykdyti studijų programų buvo pateikta tiek pat - po 10 (po 15 proc.), fizinių mokslų srities – 5 (8 proc.), humanitarinių mokslų srities – 4 (6 proc.), menų – 1 (2 proc.).

Institucinis aukštųjų mokyklų vertinimas

2015 metais SKVC pabaigė pirmąjį aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo ciklą. Iš viso 2011-2015 m. vykusių vertinimų metu 34 aukštųjų mokyklų veikla įvertinta teigiamai, 12 – neigiamai.

Išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas pasižymi tarptautiškumu, nes visose ekspertų grupėse daugumą sudaro ekspertai iš užsienio šalių. Be akademinio pasaulio atstovų į ekspertų grupes kviečiami darbdaviai bei studentai. Vertinimas atliekamas pagal keturias vertinamąsias sritis: strateginis valdymas; studijos ir mokymasis visą gyvenimą; mokslo ir (arba) meno veikla; poveikis regionų ir visos šalies raidai. Reikia sakinio apie realiųjų išteklių vertinimo rezultatų panaudojimą sprendimui priimti.

Atlikus išorinį veiklos vertinimą ir remiantis vertinimo išvadomis, galimi tokie akreditavimo sprendimai:

  • akredituoti 6 metams, jei priimtas sprendimas aukštąją mokyklą paskutinio išorinio vertinimo metu įvertinti teigiamai;
  • akredituoti 3 metams, jei priimtas sprendimas paskutinio išorinio vertinimo metu įvertinti neigiamai (išskyrus atvejus, kai neigiamas vertinimas yra pakartotinis ar kai neigiamai įvertinama naujai įsteigta aukštoji mokykla, nes jos veiklos rezultatai neatitinka steigimo ir leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo metu nustatytų reikalavimų);
  • neakredituoti, jei aukštoji mokykla pakartotinai įvertinta neigiamai arba naujai įsteigtos institucijos veiklos rezultatai neatitinka steigimo reikalavimų

2015 metais vertinant universitetus, 15 jų veikla buvo įvertinta teigiamai (13 valstybinių ir 2 privačių), 8 – neigiamai (3 valstybinių ir 5 privačių). Vertinant kolegijas, 19 jų veikla įvertinta teigiamai (11 valstybinių ir 8 privačių) ir 4 – neigiamai (2 valstybinių ir 2 privačių).

2015 m. įvyko 4 aukštųjų mokyklų pakartotinis vertinimas. Pakartotinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti, kokių veiksmų buvo imtasi po pirmojo AM veiklos vertinimo, siekiant įgyvendinti ekspertų grupės pateiktas vertinimo rekomendacijas. Ekspertų grupės lankėsi šiose aukštosiose mokyklose:

  • Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje (veikla įvertinta teigiamai, aukštoji mokykla akredituota 6 metams);
  • Žemaitijos kolegijoje (vertinimo procesas dar nepasibaigęs, ekspertų grupė aukštąją mokyklą siūlė vertinti neigiamai);
  • LCC Tarptautinis universitete (vertinimo procesas dar nepasibaigęs, ekspertų grupė aukštąją mokyklą siūlė vertinti teigiamai);
  • Kazimiero Simonavičiaus universitete (vertinimo procesas dar nepasibaigęs, ekspertų grupė aukštąją mokyklą siūlė vertinti teigiamai).

2015 metais buvo akredituotos 9 aukštosios mokyklos (8 AM vertinimas vyko 2014 m.): 7 AM akredituotos 6 metams (dvi iš jų po pakartotinio vertinimo); 2 AM akredituotos 3 metams.

Paskesnė veikla

Pasibaigus išoriniam vertinimui aukštoji mokykla, atsižvelgdama į vertinimo išvadose pastebėtus trūkumus, numato priemones savo veiklai gerinti. Centras inicijuoja susitikimus su aukštosios mokyklos atstovais ir vizito metu aptaria, kokį poveikį padarė išorinis vertinimas, kokias rekomendacijas pateikė ekspertų grupė, ir kokie numatomi pakeitimai aukštosios mokyklos veikloje ateityje. Planai bus svarbus informacijos šaltinis atliekant pakartotinius išorinius aukštųjų mokyklų vertinimus. 

Per 2015 m. Studijų kokybės vertinimo centras organizavo 22 susitikimus su įvertintomis aukštosioms mokyklomis. AM veiklos tobulinimo planai viešinami AM internetinėse svetainėse bei SKVC internetinėje svetainėje.

Studijų programų vykdytojams 2015 m. SKVC organizavo tarptautinį seminarą – diskusiją tema „Į studentą orientuotų studijų įgyvendinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Renginyje dalyvavo aukštųjų mokyklų administracijos atstovai ir studijų programų komitetų vadovai, kurie prisideda prie programų tobulinimo ir ekspertų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo. Lektoriai iš Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Lietuvos pristatė pagrindinius į studentą orientuotų studijų modelio įgyvendinimo aspektus. Taip pat kalbėta apie dėstytojų adragoginių kompetencijų vystymą, dalintasi teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis apie studento darbo krūvio aukštajame moksle nustatymą bei pristatytas atliktas tyrimas apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje. Antra seminaro dalis buvo skirta diskusijoms, kuriose dalyviai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi ir padiskutuoti renginio temomis.

Aukštųjų mokyklų konsultavimas ir mokymai

Kaip ir ankstesniais metais, pernai SKVC organizavo įvairius tarptautinius ir nacionalinius renginius bei aktyviai vykdė konsultacinę ir studijų kokybės užtikrinimo gerosios patirties sklaidos veiklą. Prieš organizuojant renginius buvo teirautasi aukštųjų mokyklų atstovų, kokiomis temomis jie norėtų renginių bei prašoma pasiūlyti aktualių temų. Dauguma SKVC vykdytų renginių vyko atsižvelgus į aukštųjų mokyklų atstovų išsakytus lūkesčius. 2015 m. organizuotas 61 renginys, kuriuose dalyvavo virš 600 dalyvių.

KAS NAUJO ĮVYKO SKVC 2014 METAIS

2014 metais buvo atnaujinta vidutinės trukmės SKVC strategija. Prie šio proceso aktyviomis diskusijomis prisidėjo ne tik visas kolektyvas, bet ir kolegialus valdymo organas – SKVC taryba.

SKVC strategija

Nuo pat įkūrimo pradžios SKVC atlieka dvi pagrindines funkcijas – kokybės agentūros bei kvalifikacijų pripažinimo centro. Centras:

·      Vykdo aukštųjų mokyklų ir jų studijų programų išorinį vertinimą, kurio pagrindu akredituojamos aukštosios mokyklos ir jose vykdomos studijų programos. Vykdydamas šią veiklą, SKVC tapo patikima bei pripažinta aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra. Išoriniam vertinimui pasitelkdamas Lietuvos ir užsienio ekspertus – akademikus, studentus bei profesinės veiklos pasaulio atstovus – SKVC prisideda prie sistemingo aukštojo mokslo kokybės gerinimo;

·      Pripažįsta užsienyje įgytas vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijas bei vykdo kitas Lietuvos ENIC/NARIC[1] funkcijas. Tokio centro funkcijas SKVC vykdo nuo 1999 metų ir yra sukaupęs didelę šios srities patirtį, kuria dalijasi konsultuodamas ir teikdamas informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims apie užsienio kvalifikacijų akademinį ir profesinį pripažinimą, Lietuvos ir užsienio šalių švietimo sistemas, dalinių studijų įskaitymą bei kitais klausimais.

Taigi, mūsų misija yra kurti palankias sąlygas aukštojo mokslo kokybės gerinimui Lietuvoje bei laisvam asmenų judėjimui pasaulyje siekiant Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo didinimo ir kvalifikacijų aiškumo. Mūsų vizija: Studijų kokybės vertinimo centras – įtakingas aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir tarptautiškumo didinimo idėjų kūrėjas, diegėjas ir skleidėjas Lietuvoje ir Europoje.

Savo veikloje vadovaujamės šiomis vertybėmis:

  • Profesionalumas ir kokybė. Kompetentingai ir veiksmingai vykdome funkcijas; siekdami savo veiklos kokybės, ją analizuojame, nuolat mokomės ir dalijamės patirtimi;
  • Nepriklausomumas ir nešališkumas. Esame savarankiška organizacija; veiklą vykdome skaidriai, viešai ir objektyviai pagal iš anksto nustatytus ir skelbiamus kriterijus bei procedūras; sprendimus grindžiame faktais ir jų vertinimu;
  • Pagarba ir pasitikėjimas. Gerbiame valstybinę kalbą, asmenų ir institucijų pasirinkimą, įsiklausome į jų nuomonę, siekiame padėti jiems tobulėti;
  • Bendradarbiavimas. Veiklą grindžiame partneryste organizacijos viduje bei su socialiniais dalininkais Lietuvoje ir užsienyje.

Darbo grupės ir tarptautinė veikla

Centras yra paskirtas ENIC ir NARIC tinklų atstovu Lietuvoje, taigi dalyvauja šių tinklų organizuojamuose susitikimuose ir vykdomuose projektuose. Centras taip pat yra kelių su aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo veikla susijusių organizacijų ir tinklų narys (ENQA, INQAAHE, CEENQA), todėl pagal galimybes dalyvauja ir prisideda prie jų organizuojamų generalinių asamblėjų, seminarų ir forumų, taip pat ir formalių projektų bei neformalių iniciatyvų. Centro Direktoriaus pareigas einanti Nora Skaburskienė dirbo CEENQA taryboje, o Direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė buvo ENQA tarybos narė.

Centro atstovas dalyvavo Bolonijos proceso sekretoriato bei Europos Tarybos kuruojamoje darbo grupėje dėl Europos aukštojo mokslo erdvės struktūrinių reformų (EHEA Working Group on Structural Reform – WG on qualifications frameworks, recognition, quality assurance and transparency). Ši darbo grupė svarstė klausimus, susijusius su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijų pripažinimu, kvalifikacijų sąrangomis, skaidrumu aukštajame moksle. Parengta ataskaita ir rekomendacijos dėl tolesnio Bolonijos Proceso įgyvendinimo, kas bus svarstoma regiono ministrų susitikime 2015 m. gegužės mėn. Jerevane (Armėnija).

Taip pat buvo Centrinio profesinio komiteto sudėtyje, patvirtintoje Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus. Tai kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu veikianti patariamoji institucija, koordinuojanti strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus.

Dalyvauta Tarptautinių studijų komisijos veikloje. Šios užduotis – teikti siūlymus dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, vykstančių studijoms, mokslinėms stažuotėms užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose pagal tarptautines sutartis ir susitarimus. Dalyvavo LR Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytų darbo grupių siūlymams dėl studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo teisiniam reglamentavimui tobulinti, taip pat dėl Lietuvos švietimo klasifikatoriaus versijos pagal ISCED-2013 parengimo ir dėl esminių aukštojo mokslo rodiklių nustatymo veiklose.

Centro atstovas taip pat dalyvavo tarptautiniu lygmeniu sudarytoje darbo grupėje, skirtoje numatyti konkrečias priemones Europos ir Azijos regionų bendradarbiavimo kvalifikacijų pripažinimo srityje deklaracijos (angl. Asia-Europe Meeting of Ministers of Education [ASEM] Recognition Bridging Declaration) įgyvendinimui.

SKVC komanda

LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2014 m. pabaigoje Centre buvo 28 pareigybės, iš kurių 27 valstybės tarnautojai ir 1 pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo. Tai yra mažiau nei ankstesniais metais, nes 2014-taisiais Centrui LR Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu buvo sumažinta valstybės tarnautojo 1 pareigybė.

2014 metų pabaigoje Centre dirbo 40 darbuotojų (įskaitant darbuotojus, kurie įgyvendina projektus, finansuojamus Europos Sąjungos Struktūrinio fondo lėšomis), o direktoriaus pareigas laikinai ėjo institucinio skyriaus vedėja Nora Skaburskienė.

2014 metų pabaigoje vykdyti 3 projektai, finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš viso juos įgyvendina 36 darbuotojai, iš jų 15 – darbuotojų, kurie priimti projektų veikloms vykdyti. Lyginant su ankstesniais metais, projektų veiklas vykdė 3 darbuotojais daugiau.

Centro kolektyvas yra gana jaunas – bendras darbuotojų amžiaus vidurkis 2014 metais buvo 33 metai. Daugiausia dirba darbuotojai, kurių amžius nuo 26 iki 30 metų (18 darbuotojų). Visi jie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Finansai

Studijų kokybės vertinimo centro lėšų šaltiniai:

planinės valstybės biudžeto lėšos,
projektų lėšos.

Centro pajamos 2014 metais sudarė 8916,5 tūkst. Lt. Planiniai valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant patikslinimus, skirti studijų ir MTEP[2] plėtrai programai įgyvendinti, sudarė 1568,8 tūkst. Lt, arba 17,6 % nuo visų pajamų, 7352,9 tūkst. Lt gauta iš įvairių šaltinių projektinės veiklos vykdymui, arba sudarė 82,5 % Centro pajamų.

Pajamos gautos 2014 metais, vykdant projektinę veiklą sudarė 24,2 % per 2006 m. – 2013 metus gautų pajamų, o lyginant su 2013 metų gautomis lėšomis padidėjo 20,7 %, arba 1528.0 tūkst. Lt.  Pajamų padidėjimą 20,7 %, arba 1528,0 tūkst. Lt 2014 metais nulėmė pagal einamųjų metų patvirtintas projekto biudžeto sąmatas gautos finansavimo lėšos Centro vykdomiems projektams: „Užsienio institucijose įgytų, susijusiu su aukštuoju mokslu, kvalifikacijų akademinio pripažinimo sistemos tobulinimas“ (KAPRIS), „Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemos stiprinimas“ (AMIS-2) ir „Studijų pakopų aprašų ir studijų krypčių aprašų sandaros sukūrimas“ (SKAR-2) bei padidinti valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant patikslinimą.

Pažymėtina, kad 2014 m. planinės valstybės biudžeto lėšų pajamos, įskaitant patikslinimą,  lyginant su 2013 m. padidėjo 106,9 tūkst. Lt, arba 7,3 %, tačiau nepasiekė 2006 m. lygio.

Projektai

2014 m. Centras toliau vykdė tris stambius projektus, kurių finansavimui buvo skirtos ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“. Tai:

„Studijas reglamentuojančių aprašų sistemos plėtra“ (SKAR-2), kuriuo siekiama tobulinti nacionalinę studijas reglamentuojančių aprašų rengimo sistemą ir sukurti 50 studijų krypčių aprašų;
„Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemos stiprinimas“ (AMIS-2), kuriuo siekiama stiprinti aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo sistemą;
„Užsienio institucijose įgytų kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemos tobulinimas“ (KAPRIS), kurio tikslas – tobulinti užsienio institucijose įgytų, susijusių su aukštuoju mokslu, kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo sistemą.

Praėjusiais metais SKVC  pradėjo darbą 5 naujuose  užsienio partnerių koordinuojamuose ir Europos Komisijos remiamuose NARIC veiklų projektuose, susijusiuose su užsienio kvalifikacijų vertinimu ir pripažinimu.

PALANKIŲ LAISVO ASMENŲ JUDUMO SĄLYGŲ KŪRIMAS

Kvalifikacijų pripažinimas

2014 metais Centre gautos 1338 paraiškos dėl teisę į aukštąjį mokslą teikiančių kvalifikacijų pripažinimo bei 1817 paraiškos dėl užsienio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo (iš viso 3155 paraiškos). Gautų paraiškų skaičius lyginant su 2013 metais išaugo ketvirtadaliu (23 %), o lyginant su 2012 metais – 42 %

Beveik dėl visų pateiktų prašymų įvertinti užsienio kvalifikaciją, teikiančią teisę į aukštąjį mokslą, buvo priimti palankūs pareiškėjams sprendimai. Tai reiškia, kad daugelis šių kvalifikacijų buvo prilygintos vidurinio mokslo kvalifikacijoms, teikiamoms Lietuvoje. Tokie sprendimai priimti net ir tais atvejais, kada kilmės šalyje sėkmingai baigta mokymo programa, nors ir teikianti teisę į aukštąjį mokslą, buvo labiau orientuota į profesinį rengimą, ar į labai specializuotų žinių įgijimą. Sprendimai pripažinti tokias kvalifikacijas priimti todėl, kad Lietuvoje, be vidurinio ugdymo, nėra kitų, alternatyvių, mokymo programų, kurias baigus būtų įgyta teisė stoti į aukštojo mokslo studijas.

Didžioji dalis aukštojo mokslo kvalifikacijų prilygintos magistro laipsniui, teikiamam po vientisųjų studijų, nes didelę dalį besikreipiančių srauto sudarė kvalifikacijų turėtojai iš posovietinių šalių, kurios arba nėra Bolonijos proceso dalyvės, arba dar nėra sukūrusios kvalifikacijų sąrangų arba pilnai įgyvendinusios Bolonijos proceso studijų pakopų sistemą (pvz. Rusija, Ukraina, Baltarusija). Minėtose šalyse dažniausiai pasitaikantis studijų tipas vis dar yra įvairiose studijų kryptyse siūlomos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas.

Palyginti nedidelis skaičius kvalifikacijų (apie 2,5% ) prilygintos profesinio bakalauro laipsniui, nes nedaugelis šalių turi neuniversitetinio aukštojo mokslo sektorių. Pažymėtina, kad profesiniam bakalaurui gali būti prilyginamos ir užsienio universitetuose teikiamos pirmosios pakopos kvalifikacijos, orientuotos į parengimą profesinei veiklai, bet ne tolesnėms studijoms.

Alternatyvūs pripažinimo sprendimai arba nepripažinimas

Tais atvejais, kai besąlyginis pripažinimas dėl švietimo sistemų skirtumų ar kitų priežasčių nėra galimas, svarstomas prilyginimas ne to lygmens ar tipo kvalifikacijai (pvz., ne kvalifikacijai, teikiamai baigus vientisąsias studijas, bet bakalauro kvalifikacijai ir pan.), arba alternatyvus pripažinimo sprendimas. Ir tik išskirtiniais atvejais, kai joks kitas sprendimas nėra galimas, kvalifikaciją atsisakoma pripažinti, t.y. ji nėra prilyginama nė vienai iš Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų. Tokie nepripažinimo sprendimai sudaro mažiau nei 1% visų sprendimų.

Alternatyvūs pripažinimo sprendimai gali būti dviejų tipų: pripažinti tik kartu su papildomais reikalavimais, arba pripažinti ir suteikti tik tam tikras teises. Tokie sprendimai sudaro mažiau, nei 3% visų priimamų sprendimų.

 

Sprendimai

skaičiais

procentais

Pripažinti

2305

Beveik 97 %

Pripažinti kartu su papildomais reikalavimais

45

2 %

Pripažinti ir suteikti tik tam tikras teises

12

mažiau, nei 1 %

Nepripažinti

25

1 %

Sprendimas nepripažinti kvalifikacijos lygiaverte jokiai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai priimamas tik išskirtiniais atvejais. Dažniausiai šis sprendimas priimtas nustačius esminį skirtumą dėl studijų kokybės (nustatyti 20 atvejų)  nustačius, kad kvalifikacijos suteiktos visas studijas ar jų dalį įgyvendinus Lietuvoje, kvalifikacijų suteikėjams ar kitoms prie studijų įgyvendinimo prisidėjusioms institucijoms neturint Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimo tokiai veiklai.

Kvalifikacijų, dėl kurių pripažinimo kreiptasi, kilmės šalys (regionai)

2014 metais didžioji dalis pripažinimui pateiktų su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų priklauso Baltarusijos (17%), Rusijos (11%), Ukrainos (9%), Nigerijos (9%) ir Jungtinės Karalystės (9%) švietimo sistemoms. Daugiausiai akademiniam pripažinimui gauta užsienio kvalifikacijų, įgytų Baltarusijos švietimo įstaigose.

2014 metais pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus akademiniam pripažinimui buvo pateiktos Butane, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Gvinėjoje, Hondūre, Libijoje, Maltoje, Singapūre, Sudane ir Tailande įgytos kvalifikacijas. Tai suteikė daugiau duomenų apie šių šalių kvalifikacijų įgijimo ypatumus, išsilavinimo dokumentus, jų išdavimo tvarką. Ši informacija padės ateityje vertinant šių šalių kvalifikacijas bei teikiant informaciją aukštosioms mokykloms, darbdaviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

66% pripažinimui pateiktų kvalifikacijų sudaro įgytos Europos regione, iš jų – 34% įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje. Azijos, Afrikos ir Amerikos regionams priklausančiose šalyse įgytos kvalifikacijos atitinkamai sudaro 16%, 13% ir 3% visų kvalifikacijų.

Kvalifikacijų turėtojų pilietybė

Pagal 2014 metais Centrui pripažinti pateiktų užsienio kvalifikacijų turėtojų pilietybę, pirmąjį penketuką sudaro šių valstybių piliečiai: Lietuvos (41 %), Baltarusijos (21 %), Nigerijos (14 %), Ukrainos (13 %), Indijos (11 %). Jungtinė Karalystė, Rusija Lenkija, Baltarusija bei Nyderlandai – tai pirmąjį penketuką sudarančios šalys, kuriose Lietuvos piliečiai įgijo kvalifikacijas, dėl kurių įvertinimo ar akademinio pripažinimo kreipėsi į Centrą.

Paskutiniųjų metų tendencijos

Bendros tendencijos antrus metus kinta. Jei iki 2012 metų daugiausiai pripažintų vidurinio mokslo kvalifikacijų buvo iš kaimyninių šalių, tai 2013-2014 metais į pirmąjį penketuką pateko Indijoje ir Nigerijoje įgytos kvalifikacijos. 2014 metais į pirmąjį penketuką pateko Ukrainoje ir Pakistane įgytos kvalifikacijos, kurios pakeitė 2013 metais šiame penketuke buvusias Tarptautinio bakalaureato ir Rusijoje įgytas kvalifikacijas.

Daugiausia 2014 metais pateiktų pripažinti vidurinio mokslo kvalifikacijų įgytos Baltarusijoje ir Nigerijoje, jų vietos pirmajame penketuke liko tos pačios kaip ir pernai. O štai aukštojo mokslo kvalifikacijų pirmasis penketukas išlieka toks pat, tik ženkliai išaugo kvalifikacijų skaičius.

Akademiniam pripažinimui 2011-2014 metais pateiktos kvalifikacijos buvo iš 95 pasaulio šalių (teritorijų). Apie 70% visų kvalifikacijų sudaro Europos regiono šalių kvalifikacijos, kurių 23% įgytos ES, EEE šalyse ir Šveicarijos konfederacijoje, o 47% – kitose Europos šalyse.

Didžiausią kvalifikacijų iš ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje skaičiaus dalį, kaip ir 2013 metais, sudaro Jungtinės Karalystės švietimo sistemai priklausančios kvalifikacijos (32%). Po to seka Lenkijos (22%), Latvijos (9%), Vokietijos (7%) švietimo sistemoms priklausančios kvalifikacijos.

Didžiausią (net 72%) kvalifikacijų iš kitų Europos šalių procentinę dalį, kaip ir pernai, sudaro Rusijos ir Baltarusijos švietimo sistemoms priskiriamos kvalifikacijos. Jos taip pat sudaro didžiausią (net 43%) procentinę dalį įvertintų Europos regiono kvalifikacijų.

Apie 12% daugiau nei 2013 metais (36%) kvalifikacijų sudaro kitų pasaulio regionų kvalifikacijos: Azijos (20%), Amerikos (3%), Afrikos (12%), Australijos-Okeanijos (0,32%). Tik Australijos-Okeanijos regione įgytų kvalifikacijų skaičius išliko panašus, o Azijos regione įgytų kvalifikacijų skaičius padidėjo dvigubai, Afrikos – padidėjo apie 5%, Amerikos –dvigubai sumažėjo.

Pažymių pervedimas ir dalykų atitikmenų nustatymas

Centras pažymių pervedimą bei dalykų atitikmenų nustatymą atlieka, kai užsienio kvalifikacija, teikianti teisę į aukštąjį mokslą, pripažįstama kaip lygiavertė Lietuvoje teikiamai vidurinio mokslo kvalifikacijai bei ketinama stoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bendrojo priėmimo metu (daugiau apie bendrąjį priėmimą www.lamabpo.lt/). Visais kitais atvejais pažymių pervedimą atlieka mokykla, kurioje norima mokytis ar studijuoti.

2014 metais Centre gauti 124 prašymai dėl atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo. Parengta 112 pažymų. Dvylikos pareiškėjų prašymai dėl atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo nepatenkinti dėl įvairių priežasčių: nutraukta pripažinimo procedūra, nes įgyta kvalifikacija nebuvo Centro vertinimo objektas; nepateikė pripažinimui visų reikalingų dokumentų; buvo įgiję tarptautinio bakalaureato kvalifikacijas, kurių pažymių pervedimo Centras nėra įgaliotas atlikti, arba pareiškėjų kvalifikacijos pripažintos kartu su papildomais reikalavimais.

Daugiausia 2014 metais besikreipusių kvalifikacijas įgijo Lenkijoje (15%), JAV (11%), Airijoje (10%), Jungtinėje Karalystėje (9%) ir Rusijoje (9%). Tendencijos per paskutiniuosius penkerius metus lieka tos pačios: pagrindinį besikreipiančiųjų srautą sudaro pareiškėjai, įgiję išsilavinimą Lenkijoje, Rusijoje, JAV.

Konsultavimas ir metodinės medžiagos kūrimas

2014 metais vien bendraisiais Centro kontaktais užfiksuota 4000 gautų paklausimų. Juose prašoma suteikti informaciją ir (ar) konsultacijas bei rekomendacijas, susijusias su užsienio šalių ir Lietuvos švietimo sistemomis, švietimo įstaigų ar jų vykdomų programų statusu, kvalifikacijų pripažinimu, kvalifikacijų teikiamomis galimybėmis studijuoti ir (ar) dirbti bei kt.

Remiantis interesantų užduodamais klausimais parengta padalomoji medžiaga (lankstinukai), skirta besirenkantiems studijas užsienyje ir Lietuvoje, atkreipiant dėmesį kylančius aktualius klausimus, taip pat į naudingus informacijos šaltinius dėl kvalifikacijų ir dalinių studijų pripažinimo, studijų kokybės, ketinamų įgyti kvalifikacijų Lietuvoje bei užsienyje. Padalomoji medžiaga naudota ją dalinant pareiškėjams tiesiogiai Centre bei 2014 metais vykusioje parodoje „Studijos. Mokslas. Karjera”.

Įrankių kvalifikacijų pripažinimui kūrimas

2014 metais rengti užsienio šalių švietimo sistemų aprašai (informaciniai sąvadai). Šie aprašai skirti palengvinti užsienio kvalifikacijų ir dalinių studijų pripažinimą aukštosiose mokyklose, kokybiškiau Centrui teikti konsultacijas ir rekomendacijas aukštosioms mokykloms, darbdaviams ir kitoms institucijoms, besikreipiančioms dėl informacijos apie užsienio kvalifikacijas.

2014 m. toliau aktyviai dalyvauta atnaujinant Lietuvos ir Lenkijos sutartį dėl abipusio kvalifikacijų pripažinimo.

Aukštosioms mokykloms parengtas elektroninis leidinys – užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktinio vadovo aukštosioms mokykloms (EAR-HEI: European Area of Recognition. A manual for the higher education institutions) vertimas į lietuvių kalbą, kad Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų greičiau perimti tarptautiniu lygmeniu rekomenduojamą užsienio kvalifikacijų ir dalinių studijų vertinimo praktiką.

Renginiai aukštosioms mokykloms

Pagal susiklosčiusią praktiką, įprastai bent kartą per metus Centras organizuoja aukštosioms mokykloms mokymus joms aktualiais su kvalifikacijų pripažinimu bei priėmimu į studijas susijusiais klausimais. Dėl kvalifikacijų akademinio pripažinimo sistemos kaitos, t. y. Lietuvoje numačius aukštosioms mokykloms teisę vertinti ir pripažinti užsienio kvalifikacijas, 2012-2013 metais Centras aukštosioms mokykloms organizavo kelis mokymų ciklus, kad jos gautų žinių ir gebėjimų, reikalingų savarankiškai atlikti pripažinimą. O 2014 metais, atsižvelgus į aukštosioms mokykloms kylančius klausimus dėl transnacionalinio švietimo vykdymo praktikos, organizuota tarptautinė konferencija „Transnacionalinio švietimo aktualijos ir praktika”, kurioje aukštųjų mokyklų atstovai turėjo progą aptarti kartu su užsienio ir Lietuvos ekspertais specifinius transnacionalinio švietimo praktinius klausimus, įskaitant studijų kokybės užtikrinimą, užsienio kvalifikacijų pripažinimą, galimus praktinius sprendimus, kuriuos priima aukštosios mokyklos bei rekomenduoja tarptautinės organizacijos.

Dalyvavimas kuriant bendrą kvalifikacijų pripažinimo erdvę Europoje

1999 metais įsigaliojusi Lisabonos pripažinimo konvencija padėjo pamatus bendrai kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemai Europoje. Šiai sistemai harmonizuoti ir vystyti vykdomi tarptautiniai projektai. Nuo 2014 metų projekto partnerio teisėmis Centras dalyvauja šiuose Europos Komisijos projektuose pagal Erasmus+ programą:

  • Prancūzijos ENIC-NARIC koordinuojamame projekte „EU-MTR: Judumo įrankių panaudojimas pripažinimui“ (angl. “EU-MTR: Enhancing the use of mobility tools for recognition”), kurio tikslas – didinti mobilumo ir pripažinimo įrankių () žinomumą, skatinti tų įrankių naudojimą bei akademinį ir profesinį judumą, taip pat didinti akademinio (aukštosios mokyklos) bei profesinio (darbdaviai, administravimo įstaigos) sektorių bendradarbiavimą. Mobilumo įrankiams priskiriama: Europos kvalifikacijų sandara, nacionalinės kvalifikacijų sandaros, Europass, diplomo priedėlis, ECTS kreditai, užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktinis vadovas aukštosioms mokykloms (EAR-HEI). Projektas numato tikslinėms grupėms - aukštosioms mokykloms, darbdaviams, viešojo administravimo įstaigoms, ENIC/NARIC centrams – mokymus, kaip naudotis minėtais įrankiais.

Nyderlandų ENIC-NARIC koordinuojamuose projektuose:

  • „STREAM: institucijų atliekamo pripažinimo gerinimas: mokymų platforma už studentų priėmimą atsakingiems darbuotojams“  (angl. “STREAM: Streamlining Institutional recognition: a Training platform for admissions officers”), kurio tikslas – tobulinti studentų priėmimo darbuotojų aukštosiose mokyklose žinias ir gebėjimus, kad būtų vykdomas teisingas ir pareiškėjų neapsunkinantis kvalifikacijų pripažinimas. Projekto metu numatoma skleisti informaciją apie aukštosioms mokykloms parengtą kvalifikacijų pripažinimo praktinį vadovą (EAR-HEI), organizuoti mokymus, kaip tuo vadovu naudotis ir jį taikyti bei, surinkus gerąją pripažinimo praktiką iš aukštųjų mokyklų, patobulinti patį vadovą.
  • „SQUARE: pripažinimo tinklų kokybės užtikrinimo sistema“ (angl. “SQUARE: System of Quality Assurance for the Recognition Networks“), kurio tikslas – pripažinimą vykdančių ENIC-NARIC centrų kokybės užtikrinimo sistemos tolesnis vystymas. Numatoma surinkti informaciją apie minėtų centrų tipologiją, siekiant didinti skaidrumą apie jų vaidmenis bei užduotis skirtingose šalyse. Taip pat numatoma sukurti standartus ir gaires, pagal kuriuos ENIC-NARIC centrai galės atlikti savianalizę, o pageidaujantys –praeiti ir išorinio vertinimo procedūrą.
  • Italijos ENIC-NARIC centro CIMEA koordinuojamame projekte „SCAN-D: Nacionalinių akademinių diplomų pavyzdžiai ir kopijos“ (angl. “SCAN-D: Samples & Copies of Academic National Diplomas”), kurio tikslas – surinkti nacionalinių kvalifikacijų suteikimą liudijančių diplomų bei pažymėjimų pavyzdžius iš šalių – ENIC-NARIC tinklų narių. Tokiu būdu numatoma sukurti įrankį, pagerinsiantį kvalifikacijų pripažinimą tarp minėtų šalių.
  • Latvijos ENIC-NARIC centro AIC koordinuojamame projekte „AURBELL: automatinis pripažinimas tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“ (angl. “AURBELL: Automatic recognition between Estonia, Latvia and Lithuania“), kurio tikslas – išanalizuoti užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktiką Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei nustatyti galimybes greičiau atlikti kvalifikacijų pripažinimą tarp tų šalių.
  • Svarbų vaidmenį harmonizuojat bendrą užsienio kvalifikacijų pripažinimo sistemą Europoje vaidina ir metiniai ENIC ir NARIC tinklų narių susitikimai, kuriuose aktyviai dalyvauja ir Centras, kaip įgaliotasis Lietuvos ENIC/NARIC. Tokiuose susitikimuose aptariami aktualūs kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo klausimai Europoje ir už jos ribų, kylančios su kvalifikacijų pripažinimu susijusios problemos ir jų sprendimo būdai, dalinamasi užsienio kvalifikacijų vertinimo gerąja praktika, aptariamos idėjos bendriems projektams, numatomos pripažinimo erdvės tolesnio vystymo kryptys, svarstomi kiti aktualūs klausimai.

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS SKATINIMAS

2014 m. Studijų kokybės vertinimo centras iš viso įvertino 285 vykdomas studijų programas bei išnagrinėjo 93 ketinamų vykdyti studijų programų aprašus. 2014 metais buvo akredituota 17 aukštųjų mokyklų (9 aukštųjų mokyklų vertinimas vyko 2013 m.): 15 – akredituotos 6 metams, 2 – akredituotos 3 metams.

Vykdomų studijų programų vertinimas

2014 m. vertintos studijų programos, vykdomos 37 aukštosiose mokyklose. 2014 m. iš viso įvertinta 285 vykdomos studijų programos 65 studijų kryptyse. Daugiausia įvertinta socialinių mokslų studijų srities studijų programų, mažiausia - fizinių mokslų studijų srities.

Daugiausiai įvertinta vykdomų magistrantūros (115) ir universitetinių pirmosios pakopos (112) studijų programų. Taip pat įvertinta 56 koleginių studijų programos bei 2 vientisųjų studijų programos. Iš visų įvertintų vykdomų studijų programų 156 (55%) buvo siūlomos akredituoti 6 metams, 118 (41%) – 3 metams, 11 (4%) – neakredituoti.

Iš įvertintų 56 vykdomų koleginių studijų programų 25 (45%) buvo pasiūlytos akredituoti 6 metams, o 28 (50%) – 3 metams. Dar 3 (5%) studijų programos buvo pasiūlytos neakredituoti.

Universitetinių pirmosios pakopos studijų programų vertinimo rezultatai šiek tiek geresni. Akredituoti 6 metams pasiūlytos 66 (59%) studijų programos. Kiek prasčiau įvertintos 42 (37%) studijų programos jas siūlant akredituoti 3 metams. Neakredituoti pasiūlytos 4 (4%) studijų programos.

Magistrantūros studijų programų vertinimo rezultatai labai panašūs į universitetinių pirmosios pakopos studijų programų vertinimo rezultatus. Ilgiausiam 6 metų laikotarpiui akredituoti pasiūlyta 64 (56%) studijų programos. Trijų metų laikotarpiui akredituoti siūloma 47 (41%) studijų programos. Tarp magistrantūros studijų programų kaip ir universitetinių pirmosios pakopos studijų atveju, buvo daugiausia neakredituojamų studijų programų – 4 (3%) studijų programos.

Vientisųjų studijų programų buvo įvertinta vos dvi iš kurių viena buvo akredituota 6, o kita 3 metų laikotarpiui.

Vertinimui pasitelkiami ekspertai

Pirmąjį 2014 m. pusmetį vykdomų studijų programų vertinimą atliko 49 ekspertų grupės, antrąjį pusmetį – 24 ekspertų grupės. Išoriniame vykdomų studijų programų vertinime dalyvavo 356 ekspertai, iš jų 151 lietuvis. 92% studijų programų buvo vertintos pasitelkiant tarptautines ekspertų grupes. Išoriniam vykdomų studijų programų vertinimui atlikti buvo pasitelktos 73 ekspertų grupės, iš kurių 6 grupės buvo suformuotos tik iš lietuvių ekspertų. Daugiausia ekspertų grupių lankėsi Vilniaus universitete ir Klaipėdos universitete.

Atliekant vertinimą ekspertų grupių veikloje dalyvavo 59 studentai. Daugiausia studentų ekspertų grupėse dalyvavo iš Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universitetų. Taip pat vertinimuose dalyvavo 2 studentai, rekomenduoti Europos studentų sąjungos, ir 11 studentų, kuriuos rekomendavo Lietuvos studentų sąjunga.

2014 m. vertinimuose dalyvavo 55 socialiniai partneriai. Šeši iš jų dalyvavo lietuvių ekspertų grupėse, 49 – tarptautinėse grupėse. Į tarptautines ekspertų grupes ekspertai atvyko iš 31 užsienio šalies. Dažniausiai 2014 m. vykdomų studijų programų vertinimuose dalyvavo ekspertai iš  Didžiosios Britanijos ir Estijos, iš šių šalių vertinimuose dalyvavo po 27 ekspertus. Iš Didžiosios Britanijos atvykę ekspertai dažniausiai buvo grupių vadovais (16 ekspertų), taip pat 6 grupių vadovai buvo ekspertai, atvykę iš Suomijos.

Mažiausia studijų programų vertinimui atlikti sudaryta ekspertų grupė buvo iš 4 asmenų, didžiausia – iš 7 asmenų. Vidutiniškai ekspertų grupę sudaro 5-6 ekspertai.

Naujų studijų programų vertinimas

2014 m. aukštosios mokyklos SKVC pateikė 93 ketinamas vykdyti studijų programas. 53 atvejais buvo atliktas supaprastintas programos vertinimas, po kurio 50 ketinamos vykdyti studijų programos buvo akredituotos (iš jų 13 akredituotos iš antro karto), 2 studijų programų akreditavimo procedūra nutraukta, nes aukštosios mokyklos per nustatytą laikotarpį nepateikė pataisytų studijų programų, 1 studijų programos akreditavimo procesas dar nepasibaigęs (sustabdytas)

39 atvejais (41% nuo visų pateiktų programų) buvo atliekamas išsamus ekspertinis programos vertinimas, iš jų 24 ketinamos vykdyti studijų programos buvo įvertintos teigiamai ir akredituotos, 7 – įvertintos neigiamai, 8 ketinamų vykdyti studijų programų vertinimas procesas dar nepasibaigęs.

Tarp ketinamų vykdyti studijų programų didesnę dalį sudarė universitetinės pirmosios pakopos studijų programos. Jų pateikta 37. Universitetinių antrosios pakopos studijų programų pateikta 29. Dar pateiktos 22 koleginių studijų programos bei 5 laipsnio nesuteikiančios studijų programos.  

2014 m. buvo pateikta vertinti ir viena gretutinės (psichologijos) krypties studijų programa. Iš antro karto priimtas sprendimas, kad aukštoji mokykla gali vykdyti šios krypties gretutines studijas. 

Lyginant su 2013 m., bendras SKVC pateiktų ketinamų vykdyti studijų programų skaičius 2014 m. šiek tiek sumažėjo (nuo 128 iki 93), tačiau ženkliai išaugo ketinamų vykdyti studijų programų su išoriniu ekspertiniu vertinimu skaičius (nuo 24 iki 39).

Didžiąją dalį 2014 m. pateiktų ketinamų vykdyti studijų programų sudarė socialinių mokslų srities programos – 41 (44%). Biomedicinos mokslų srities ketinamų vykdyti studijų programų buvo pateikta 15 (16%), technologijos mokslų srities – 13 (14%), humanitarinių mokslų srities – 10 (11%) , fizinių mokslų srities – 8 (9%), menų – 6 (6%)

Iš 2014 m. pateiktų 93 ketinamų vykdyti studijų programų didesnę dalį sudarė universitetinės pirmosios pakopos studijų programos – 37 (40%). Universitetinių antrosios pakopos studijų programų pateikta – 29 (31%), koleginių studijų programų – 22 (24%), laipsnio nesuteikiančių – 5 (5%).

2014 m. buvo pateikta 19 ketinamų vykdyti jungtinių studijų programų: 6 koleginės, 1 universitetinė pirmos pakopos, 12 universitetinių antros pakopos. Daugiausiai jungtinių studijų programų pateikė Mykolo Romerio universitetas (5) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (4). Net 7 jungtinės studijų programos bus vykdomos kartu su Latvijos aukštosiomis mokyklomis, 3 su Estijos, po 2 su Lenkijos, Portugalijos bei Italijos, po 1 su Čekijos, Pietų Korėjos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Vokietijos, Rusijos aukštosiomis mokyklomis.  

2014 m. SKVC ketinamas vykdyti studijų programas vertinimui pateikė 27 aukštosios mokyklos: 11 kolegijų ir 16 universitetų. Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė 12 studijų programų. Po 8 studijų programas pateikė Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Aleksandro Stulginskio universitetas pateikė 7 studijų programas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas – po 6 studijų programas. Iš kolegijų daugiausiai ketinamų vykdyti studijų programų pateikė Marijampolės kolegija ir Klaipėdos valstybinė kolegija, po 3 studijų programas.

2014 m. vertinti ir akredituoti buvo pateiktos 47 studijų krypčių ketinamos vykdyti studijų programos. Daugiausiai pateikta vadybos studijų krypties programų – 6, verslo bei pedagogikos studijų krypčių (po 5), dizaino studijų krypties (4).

Institucinis aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas

2011 metais SKVC pradėjo ir 2015 metų pradžioje baigs  pirmą aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo ciklą, kurio tikslas buvo sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti, skatinti jos kokybės kultūrą, atsižvelgiant į veiklos efektyvumą įvertinti bazinio finansavimo poreikius, informuoti steigėjus (juridinio asmens dalyvius), akademinę bendruomenę ir visuomenę apie institucijos veiklos kokybę, vertinimo rezultatų pagrindu teikti rekomendacijas dėl veiklos plėtros.

Vertinimas atliekamas pagal šias vertinamąsias sritis:

  • strateginis valdymas;
  • studijos ir mokymasis visą gyvenimą;
  • mokslo ir (arba) meno veikla;
  • poveikis regionų ir visos šalies raidai.

2014 metais buvo akredituota 17 aukštųjų mokyklų (9 aukštųjų mokyklų vertinimas vyko 2013 m.):

  • 15 – akredituota 6 metams,
  • 2 – akredituota 3 metams.

2014 metais buvo pradėti dar 8 aukštųjų mokyklų veiklos vertinimai:

  • Europos humanitarinis universitetas
  • Vilniaus kolegija
  • Kauno technologijos universitetas
  • Šiaurės Lietuvos kolegija
  • Vilniaus technologijos ir dizaino kolegija
  • Vilniaus dizaino kolegija
  • Balstogės universiteto filialas Lietuvoje Ekonomikos-informatikos fakultetas
  • Pakartotinis Lietuvos sporto universiteto vertinimas.

Metų pabaigoje ekspertai pateikė vertinimo išvadų projektus, tačiau sprendimai dėl akreditavimo bus priimti 2015 metų pradžioje.

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vertinimą organizuoja Šventojo sosto kokybės užtikrinimo agentūra AVEPRO.

2014 m. įvyko pirmasis pakartotinis aukštosios mokyklos veiklos vertinimas. Lietuvos sporto universitetas 2011 metais buvo įvertintas neigiamai, todėl po trejų metų SKVC atliko pakartotinį šios aukštosios mokyklos veiklos vertinimą. Tam, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, pakartotiniame veiklos vertinime dalyvavo dalis ekspertų iš ankstesnio veiklos vertinimo. Veiklos vertinimo tikslas – įvertinti, kokių veiksmų buvo imtasi po pirmojo Lietuvos sporto universiteto veiklos vertinimo, siekiant įgyvendinti ekspertų grupės pateiktas vertinimo rekomendacijas. Ekspertų grupė pastebėjo, jog aukštoji mokykla įgyvendino visas ankstesnio vertinimo metu numatytas rekomendacijas ir pateikė naujų rekomendacijų, kurias įgyvendinus dar labiau patobulės aukštosios mokyklos veikla. 

Konsultacinė veikla po vertinimų

2014 m. SKVC aktyviai vykdė konsultacinę ir studijų kokybės užtikrinimo gerosios patirties sklaidos veiklą. Minėtais metais įvyko Studijų vertinimo ir Institucinio vertinimo skyrių inicijuoti 52 renginiai, kuriuose dalyvavo virš 630 dalyvių.

Paskesnė veikla po studijų programų ir institucinio vertinimo

  • po studijų programų vertinimo

2014 metais buvo suorganizuotas pirmasis tarptautinis paskesnės veiklos seminaras – diskusija tema „Pedagoginių studijų programų kokybės gerinimas per paskesnę veiklą“. Minėtas renginys buvo skirtas pedagogines studijas administruojantiems ir jas įgyvendinantiems šalies aukštųjų mokyklų atstovams. Dalyvaujant pranešėjams iš užsienio šalių (Anglijos, Airijos bei Austrijos), aukštųjų mokyklų bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai kartu diskutavo apie esmines pedagogų rengimo problemas Lietuvoje ir ieškojo būdų šių studijų kokybei gerinti.

  • po institucinio vertinimo

Pasibaigus išoriniam vertinimui, aukštoji mokykla, atsižvelgdama į vertinimo išvadose pastebėtus trūkumus, numato priemones savo veiklai gerinti.

Centras inicijuoja susitikimus su aukštosios mokyklos atstovais ir vizito metu aptaria, kokį poveikį padarė išorinis vertinimas, koki