Flagen.gif (1380 bytes)

 

Img00001.gif (2315 bytes)

APIE MUS     PUBLIKACIJOS      DIPLOMŲ PRIPAŽINIMAS     VERTINIMAS      PROJEKTAI     AKTUALIJOS

Aukštųjų mokyklų vertinimas

Ekspertams

Teisės aktai

Seminarai  


  

 

STUDIJŲ PROGRAMŲ SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ

1. Savianalizės tikslai

1. Svarbiausi savianalizės tikslai yra:

1) skatinti vidinį kokybės vertinimą;

2) pasirengti išoriniam vertinimui.

2. „Vertinimas susideda iš dviejų dalių - mokslo ir studijų institucijų vidinio vertinimo (savianalizės) ir išorinio vertinimo, kurį atlieka ekspertų grupės.

3. Savianalizė yra pagrindinė bet kurio vertinimo dalis. Vertindama savo veiklą, institucija suformuluoja savo tikslus ir uždavinius, savo veiklą išanalizuoja visokeriopais požiūriais, atskleidžia savo veiklos problemas ir numato jų sprendimo kelius.

4. Vidinio vertinimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos senatas (taryba arba akademinė taryba). Institucijos vadovas (arba senatas) paskiria darbuotojus, kurie nuolat atsako už institucijos veiklos kokybės vertinimą. Mokslo ir studijų institucija save vertina reguliariai, senato (tarybos arba akademinės tarybos) nustatytais laikotarpiais. Institucijai būtina save įvertinti prieš kiekvieną išorinį vertinimą“ 1.

2. Pasirengimas savianalizei ir jos eiga

5. Pasirengimas savianalizei ir jos eiga labai priklauso nuo istorinių, struktūrinių ir kitų aukštosios mokyklos ar jos padalinio veiklos sąlygų. Toliau pateikiami rekomenduojami savianalizės parengimo etapai:

a) sudaryti ir institucijos vadovo įsakymu paskirti tos krypties studijų savianalizės grupę;

b) nustatyti grupės narių darbo apimtį ir atsakomybę;

c) sudaryti grupės darbo tvarkaraštį;

d) surinkti savianalizei reikalingus duomenis;

e) aptarti pradinius savianalizės  rezultatus;

f) parengti galutinę savianalizės suvestinę.

6. Visų pirma reikia sudaryti savianalizės rengimo grupę. Į ją turėtų įeiti aktyvūs, patyrę, kompetentingi administracijos darbuotojai, dėstytojai, studentai, taip pat pageidautina įtraukti socialinių partnerių atstovų, susijusių su analizuojamos krypties studijų programų vykdymu. Savianalizės rengimo grupėje neturėtų būti daugiau nei septyni asmenys. Jei institucija vykdo ne vieną, o kelias tos krypties studijų programas, šiai grupei gali talkinti tam tikslui sukurti pogrupiai (pvz. parengti savianalizės skyrius apie atskiras studijų programas, materialiąsias sąlygas ir pan.). Pogrupių veiklą koordinuotų savianalizės rengimo grupė, o jai vadovauti turėtų asmuo, geriausiai išmanantis tos krypties studijas (nebūtinai padalinio vadovas).

7. Tvarkaraštį reikėtų sudaryti taip, kad savianalizė būtų parengta nustatytu laiku.

8. Surinktų duomenų analizė, pokalbiai (su studentais, personalu ir pan.), anketavimas, seminarai, konsultacijos, vizitai į programas realizuojančius aukštosios mokyklos padalinius ir kt. Patartina savianalizės duomenis nuo pat pradžių kaupti elektroninėse laikmenose.

9. Pageidautina, kad aptariant pradinius savianalizės rezultatus dalyvautų kuo daugiau su programomis susijusių  žmonių, būtina įtraukti ir studentus.

3. Bendrieji reikalavimai

10. Studijų programos (-ų)  savianalizės suvestinė įteikiama su lydraščiu SKVC bei pateikiama ir elektronine forma (el. paštu kokybe@skvc.lt arba kompiuterine laikmena). Pateikiami 2 savianalizės suvestinės egzemplioriai. Aukštosios mokyklos vienos krypties studijų programos visos nagrinėjamos vienoje bendroje savianalizės suvestinėje, jeigu tos krypties studijų programų skaičius neviršija trijų. Esant didesniam studijų programų skaičiui, jų savianalizės suvestinės grupuojamos pagal pakopas arba studijų programų tipus. Ekspertų patogumui savianalizės suvestinė pateikiama keliais tomais (ne daugiau kaip po tris studijų programas viename tome), todėl dalis informacijos atskiruose tomuose gali pasikartoti. Jeigu tos pačios krypties studijų programa vykdoma aukštosios mokyklos padalinyje esančiame kitame mieste, visada parengiama atskira tame padalinyje vykdomų vertinamos krypties studijų programų savianalizės suvestinė. Savianalizėje neturėtų dominuoti  aprašomojo pobūdžio atsakymai; į klausimus reikėtų atsakyti pasitelkus  vertinamąjį  požiūrį, t. y. aptariant, kaip  aprašomieji  dalykai veikia studijų kokybę.

11. Analizuojant atitinkamuose savianalizės skyriuose pateiktus  klausimus, remiamasi:

·      „Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu“ (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 16-496; 2002, Nr. 3-75; 2002, Nr. 71-2968 Nr. 71-2968; 2003, Nr. 47-2058);

.      „Pagrindinių, specialiųjų. profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3461);

angl. versija: http://www.skvc.lt/svs/Assessment/Regulations_NU_U_SP_I.doc

.      „Dėl magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 93-3461);

angl. versija: http://www.skvc.lt/svs/Assessment/Regulations_M_I.doc

·      „Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis“ (Žin., 2001, Nr. 57-2066; 2004, Nr. 159-5806);

·      „Nuosekliųjų studijų programų nuostatais“ (Žin., 2000, Nr. 91-2841; 2001, Nr. 85-2987; 2001, Nr. 88; 2003, Nr. 33-1398).

12. Visas tekstas logiškai skaidomas į pastraipas. Jos  numeruojamos  ištisai (kaip šioje metodikoje). Savianalizės suves­tinės, kurioje  nagrinėjama tik viena programa,  apimtis negali viršyti  20 puslapių, įskaitant antraštinius puslapius, bet neįs­kaitant priedų.  Suvestinės apim­tis neturėtų didėti propor­cingai nagrinėjamų programų skai­čiui, nes baigiamieji savi­analizės sky­riai yra bendri visoms progra­moms. Kai nagrinėjamos dvi studijų programos vienoje savianalizės suvestinėje, jos apimtis negali viršyti 30 puslapių, o kai trys – 40 puslapių. Suvestinės, neatitinkančios šių reikalavimų, vertinimui nebus priimamos, t. y. bus laikoma, kad aukštoji mokykla jos neįteikė. 

13.Aukštųjų mokyklų informaciniai leidiniai apie studijų programas (arba jų ištraukos) gali būti pateikiami kaip priedai. Tokiu atveju savianalizės tekste įrašomos atitinkamos nuorodos ir leidiniuose pateikta informacija savianalizėje nebekartojama, tik komentuojama.

14. Yra aukštųjų mokyklų, kur tos pačios studijų pakopos programa (kryptis) išsišakoja. Pavyzdžiui, pagrindinėse akademinėse studijose vienus dvejus metus studijuojami bendrieji dalykai, paskui studentai renkasi dalykus pagal šakas (specializacijas). Tokiu atveju pateikiama dviejų dalių informacija- apie bendrąją programos dalį (iki išsišakojimo) ir apie labiau specializuotą programos dalį. Toliau šioje metodikoje nurodoma, kokia informacija turėtų susidaryti dviejų dalių.

4. Antraštiniai puslapiai

4.1. Pirmasis antraštinis puslapis

 

15. Pirmajame antraštiniame puslapyje (1 pav.) nurodomas savianalizę atlikusios aukštosios mokyklos pavadinimas, ženklas, konkreti studijų kryptis, savianalizės parengimo metai ir savianalizėje pateikiamų tos krypties studijų programų skaičius.

 

      

 

1 pav. Pirmojo antraštinio puslapio pavyzdys

 

16. Pirmojo antraštinio puslapio apatinėje dalyje rašomas aukštosios mokyklos vadovo bei savianalizės grupės vadovo parašo rekvizitas: pareigos, vardas, pavardė ir parašas.

17. Pirmojo antraštinio puslapio apačioje nurodoma vietovė, kurioje savianalizė parengta, jos parengimo metai ir mėnuo.

18. Aukštosios mokyklos padaliniai, kuriuose vykdomos tos krypties studijos, nurodomi ne pirmajame antraštiniame puslapyje, o savianalizės įžangoje.

4.2. Antrasis antraštinis puslapis

 

19. Antrajame antraštiniame puslapyje (2 pav.) rašomas analizuojamos studijų krypties programos pavadinimas, valstybinis kodas, nurodoma studijų rūšis (neuniversitetinės, universitetinės pagrindinės, magistrantūros, specialiosios profesinės, vientisosios ir kt.), studijų forma ir trukmė metais, programos apimtis kreditais, suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (pagal studijų ir mokymo programų registrą, www.mokykla.smm.lt) bei programos registravimo data ir mokslo ministro paskutinio ministro įsakymo dėl aukštojo mokslo programų registravimo numeris.

 

2 pav. Antrasis titulinis puslapis

 

2 pav. Antrojo antraštinio puslapio pavyzdys

 

 

20. Visi registravimo duomenys apie studijų programas yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymuose „Dėl aukštojo mokslo universitetinių studijų programų registravimo“ bei „Dėl aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programų registravimo".

21. Jeigu aukštoji mokykla vykdo daugiau kaip tris analizuojamos krypties studijų programas, ketvirtos, penktos ir kitų studijų programų duomenys turėtų būti įrašomi kitoje lentelėje tame pačiame  (ir kitame, jeigu netelpa) puslapyje.

22. Kitoje antrojo antraštinio puslapio lentelėje reikia įrašyti duomenis apie savianalizę rengusius asmenis: pedagoginį vardą, mokslo laipsnį, vardą, pavardę, pareigas aukštojoje mokykloje, telefonus (darbo, mobilųjį) ir elektroninio pašto adresą. Pirmiausia reikėtų įrašyti savianalizės grupės vadovą ar asmenį, su kuriuo būtų galima aiškintis visus iškilusius klausimus.

5. Savianalizės turinys

23. Savianalizėje turi būti griežtai laikomasi pavyzdyje (3 pav.) pateikto turinio. 

 

 

 

3 pav. Turinio pavyzdys

 

 

Antroji savianalizės dalis (Programos) susideda iš skyrių, skirtų atskirai kiekvienai programai. Skyrių pavadinimuose nurodoma studijų rūšis, programos pavadinimas, vietovė (jei institucijos padalinys, vykdantis programą, yra kitame mieste), ir studijų forma. Taip pat atskirai analizuojama kiekviena programos studijų forma. Išanalizavus vieną programos studijų formą, kitos formos  analizuojamos nekartojant tai, kas bendra su išanalizuotąja studijų forma, tik pateikiamos nuorodos. Kitos (1, 3–6) dalys ir priedai rašomi bendrai visoms analizuojamos studijų krypties programoms (žr. pavyzdį). Turinio sudėtinės dalys detalizuojamos metodikos 6 ir 7 dalyse.

6. Programų analizė

6.1. Įžanga

 

24. Komentuojama šios krypties studijų programas realizuojanti aukštosios mokyklos struktūra - padaliniai, jų valdymas ir tarpusavio ryšiai, šios struktūros tinkamumas ir trūkumai.

25. Aprašoma, kas ir kaip atliko savianalizę: a) savianalizės grupės sudėtis, nurodant kiekvieno grupės nario darbo apimtį ir atsakomybę; b) grupės darbo tvarkaraštis.

26. Nurodoma, ar buvo atliktas institucijos bet kurių šios krypties studijų programų vertinimas; jei taip, kas ir kada jį atliko, taip pat pateikiamos baigiamosios išvados.

6.2. Programos tikslai ir uždaviniai

 

27. Kiekvienos studijų programos kokybė pirmiausia vertinama pagal tai, ar atitinka tikslus. Todėl šie tikslai turi būti nustatyti ir suformuluoti labai aiškiai, susiejant (kiek galima) su:

a) valstybės bei regiono vystymosi perspektyva,

b) darbo rinkos paklausa,

c) darbdavių interesais,

d) studentų poreikiais ir kt.

28. Studijų programos tikslai - svarbiausios žinios ir gebėjimai, kuriuos turi įgyti konkrečios programos absolventai. Studijų programos tikslus pagrindžia rengiamo specialisto veiklos reikalavimai. Paprastai kiekvienai veiklos sričiai (uždaviniui) formuluojamas vienas tikslas (viena kompetencija). Smulkinant (skaidant) studijų programos tikslus gaunami studijų dalykų (modulių) tikslai, numatomas studijų turinys, reikalingas jiems pasiekti.

29. Studijų tikslų formulavimas - sudėtingas ir atsakingas uždavinys, nuo kurio sprendimo sėkmės priklauso programos kokybės. Programų rengėjai turėtų prisiminti, kad teisingai suformuluotas studijų tikslas tenkina 3 kriterijus: pirma, jis pažymi galutinę studento elgseną, t. y. tai, ką studentas po studijų (programos ar atskiro dalyko) privalo mokėti daryti; antra, jis nusako kokiomis sąlygomis ši elgsena pasireiškia; trečia, jis yra studento elgsenos vertinimo kriterijus (ar ji pakankama ar ne). Studijų programos tikslų formulavimo principus galima rasti intenetiniu adresu: http://http://www.skvc.lt/old/wwwskvc/programu_tikslai.ppt

30. Taip pat šioje dalyje aprašoma, koks programos ryšys su pagrindiniais aukštosios mokyklos tikslais. Jei vykdomos kelios tos pačios krypties studijų programos, reikia pagrįsti, kodėl racionalu teikti šią programą jau esant kitoms tos pačios krypties studijų programoms.

    31. Nurodomi šiuo metu iškilę programos realizavimo ir tobulinimo uždaviniai. Savianalizėje reikėtų išnagrinėti:

a)     ar uždavinys atitinka tikslą;

b)     ar institucija pajėgia uždavinį įvykdyti per numatytą laiką.

Jeigu tos studijų krypties reglamentas yra patvirtintas, paskelbtas jo projektas ar projekto apmatai (http://www.mokslas.lt), pagrindinių (tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių) studijų programų reikalavimus ir tikslus, bendrus visoms tos krypties studijų programoms, reikia imti iš jo ir papildyti specifiniais, būdingais tik šiai programai. Net ir tuo atveju, kai tokio reglamento dar nėra, formuluojant studijų tikslus verta pasinaudoti kitų studijų krypčių reglamentais kaip pavyzdžiais.

Kolegijos turėtų pateikti studijų programų tikslus 1 lentelėje:

 

1 lentelė. Studijų programos tikslai (neuniversitetinėms ir profesinėms universitetinėms*)

Veiklos sritys

Profesinės kompetencijos (Kvalifikacijos elementai)

Studijų programos tikslai (Žinios ir gebėjimai)

Dalykai

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

* tos universitetinės studijų programos, kurias baigus yra suteikiama profesinė kvalifikacija

 

32. Nurodomi dokumentai, kuriais remiantis sudaryta studijų programa (-os) (reglamentas, standartas, tarptautinės direktyvos ir kt.), ryšiai su šiais studijas reglamentuojančiomis organizacijomis.

6.3. Programos sandara, turinys ir studijų metodai

 

33. Nurodomi programos privalomieji ir pasirenkamieji dalykai, t. y. 1 priede pateikiamos privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų modulių programos (sandai). Kaip priedą galima pateikti ir aukštosios mokyklos leidinį, kuriame yra tokia informacija.

34. Pateikiami duomenys apie tai, kokią programos apimtį sudaro paskaitos, pratybos, dėstytojo individualus darbas su studentu, savarankiškas studento darbas, mokslinio darbo elementai, kaip programoje išdėstyti egzaminai; pateikiami studijų krūviai. Programos studijų planas pateikiamas 2 ar 3 lentelėje.

 

 

 2 lentelė. Pirmos pakopos studijų programos planas

 3 lentelė. Antros pakopos studijų programos planas

 

 

 

35. Atskirai ir detaliai pagrindžiama esamos programos struktūra ir dėstomų dalykų, jų grupių bei blokų tarpusavio loginiai ryšiai ir seka. Apibūdinus programą šiais aspektais, nurodoma, kurie dalykai yra būtini visoms tos studijų krypties  programoms, kurie dalykai gali būti pasirenkamieji (alternatyvieji) ir kurie - laisvai pasirenkamieji (laisvieji) .

36. Savianalizės rengėjai turi parodyti, kad antrosios pakopos programa atitinka Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme ir Nuosekliųjų studijų programų nuostatuose pabrėžtus magistrantūros kaip antrosios studijų pakopos bruožus; ar ji suprantama kaip pasirengimas tiriamajam darbui. Jei yra, nurodomi taisytini dalykai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrosios pakopos studijų programos didžiąją dalį turėtų sudaryti aukštesnio lygio dalykai, kuriuos studijuoti įmanoma tik išstudijavus pagrindinių studijų lygio dalykus; dėstytojų mokslinės ir (ar) profesinės kvalifikacijos reikalavimai gerokai didesni nei tie, kurie keliami pagrindinių studijų programų dėstytojams; būtina sąlyga – bent vienas iš magistrantūros programos dėstytojų, einančių pagrindines pareigas šioje aukštojoje mokykloje, turi būti studijų krypties habilituotas daktaras; magistrantūros studijas gali teikti tik tie universitetai, kur atliekami tokios mokslo krypties moksliniai tyrimai.

37. Analizuojant specialiųjų profesinių studijų programą būtina paaiškinti, kodėl tokių studijų reikia – t. y. pagrįsti, kodėl neįmanoma racionaliau sutvarkyti pagrindinių programos ir taip išvengti studijų ištęsimo.

6.4. Studijų realizavimas – mokymas, mokymasis ir vertinimas

 

38. Analizuojamas bendros mokymo, mokymosi ir vertinimo strategijos ryšys su programos tikslais ir uždaviniais. Įvertinama, ar pasirinktoji mokymo, mokymosi ir vertinimo sistema užtikrina, kad studentai įgys būtinų dalykinių žinių, dalykinių mokėjimų ir įgūdžių bei perkeliamųjų įgūdžių. Vertinant trumpai apibūdinami užsiėmimų tvarkaraščiai (paskutinių dviejų semestrų tvarkaraščiai pateikiami 2 priede), komentuojamas ir pagrindžiamas studentų akademinis krūvis, jo kitimas, aiškinama, kaip reglamentuojamas savarankiškas studentų darbas. Nurodoma, ar yra numatyta galimybė studijuoti pagal individualiąją studijų programą.

39. Nurodoma, ar universitetinių studijų programų studentai dalyvauja mokslinėje veikloje, ar jie rengia seminarus, konferencijas, kaip formuojami tiriamojo darbo įgūdžiai, ypač antrojoje studijų pakopoje.

40. Nurodoma, kokie reikalavimai keliami baigiamiesiems darbams, kas juos nustato, kas ir kokia tvarka vertina baigiamuosius darbus. 3 priede pateikiamas pastarųjų dvejų metų baigiamųjų darbų sąrašas, nurodomi jų autoriai, vadovai ir pažymiai. Jeigu numatyti tik baigiamieji egzaminai, 3 priedo histogramoje reikia pateikti duomenis, kiek studentų ir kokiais pažymiais išlaikė baigiamuosius egzaminus, kiek neišlaikė, kiek nelaikė, dėl kokių priežasčių (jei įmanoma, jas nurodyti).

41. Nurodoma, kaip tikrinamos studentų žinios ir mokėjimai (egzaminavimas raštu, žodžiu, nuoseklusis tikrinimas, patikrinimų dažnumas, kt.). Vizito metu aukštoji mokykla turi pateikti ekspertams studentų kursinius ir baigiamuosius darbus bei turimus studentų atsiskaitymų (egzaminų, kontrolinių darbų, kt.) raštu darbus. Nurodoma, kaip siekiama reikiamo egzaminų lygio ir studentų darbo vertinimo patikimumo. Taip pat nurodoma, kaip vadovybė vertina šiuos rezultatus studijų kokybės požiūriu ir kaip juos pritaiko.

6.5. Studentų skaičiaus kaita

 

42. Pateikiami pastarųjų penkerių metų duomenys apie priėmimą studijuoti pagal studijų programą ir priimtuosius (1–3 lentelės). Jei programa vykdoma mažiau nei penkeri metai, pateikiami duomenys nuo programos vykdymo pradžios.

 

1 lentelė. Dalyvavusiųjų per pagrindinį priėmimą skaičius

 

Metai

A

B

C

V

M

Iš viso

V

M

Iš viso

V

M

Iš viso

a–4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a–3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a–2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a–1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

a

 

 

 

 

 

 

 

 

 


A – pirmuoju prioritetu, B - pirmuoju-šeštuoju prioritetu, C - bet kuriuo prioritetu;

V – vyrai, M – moterys

 

2 lentelė. Konkursas per pagrindinį priėmimą ir dalyvavusiųjų per papildomą priėmimą skaičius

 

Metai

Konkursas

Papildomas priėmimas

A

B

C

V

M

Iš viso

a–4

 

 

 

 

 

 

a–3

 

 

 

 

 

 

a–2

 

 

 

 

 

 

a–1

 

 

 

 

 

 

a

 

 

 

 

 

 


V – vyrai, M – moterys

A – pirmuoju prioritetu, B – pirmuoju-šeštuoju prioritetu, C – bet kuriuo prioritetu;

 

3 lentelė. Priimtųjų skaičius

 

Metai

Per pagrindinį priėmimą

Per visus priėmimus

A

B

C

V

M

Iš viso

a–4

 

 

 

 

 

 

a–3

 

 

 

 

 

 

a–2

 

 

 

 

 

 

a–1

 

 

 

 

 

 

a

 

 

 

 

 

 


V – vyrai, M – moterys

A – pirmuoju prioritetu, B – pirmuoju-šeštuoju prioritetu, C – bet kuriuo prioritetu;

 

43. 1–3 lentelėse „[a]” reiškia savianalizės atlikimo metus, jeigu savianalizės suvestinė rengiama rugsėjo arba vėlesniais mėnesiais, ir ankstesnius metus, jeigu savianalizės suvestinė rengiama sausio–rugpjūčio mėnesiais. „[a-1]” reiškia prieš tai ėjusius mokslo metus.

44. Jeigu numatytos kelios studijų formos (dieninė, vakarinė, neakivaizdinė), duomenys apie kiekvieną iš jų įrašomi į 1-3 lenteles (pvz., jei organizuojamos dieninės ir neakivaizdinės studijos, pildomos šešios lentelės – 1D, 2D, 3D ir 1N, 2N ir 3N).

45. Jeigu priimant į studijas nėra galimybės rašyti daugiau kaip vieną pageidavimą, 1 lentelės „Pirmuoju prioritetu”, „Pirmuoju-šeštuoju prioritetu” ir „Bet kuriuo prioritetu” atitinkami („V”, „M” ir „Iš viso”) stulpeliai bus vienodi. Jeigu prašyme galima įrašyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus – vienodi bus tik atitinkami „Pirmuoju-šeštuoju prioritetu” ir „Bet kuriuo prioritetu” stulpeliai. Jeigu prašymo formoje atskirai numatyta pareikšti pageidavimą į tos pačios programos valstybės finansuojamą ir mokamą vietą, pateikiamas aukštesniu prioritetu įrašytas pageidavimas ir ignoruojamas žemesnio prioriteto pageidavimas.

46. Jeigu papildomo priėmimo nebuvo, 2 lentelėje vietoj tokios informacijos rašomi brūkšniai. Konkursas į studijų programą apskaičiuojamas taip: padavusiųjų pageidavimus pagal atitinkamus prioritetus (A – pirmuoju, B – pirmuoju-šeštuoju ir C – bet kuriuo prioritetu) skaičius dalijamas iš numatytų priimti skaičiaus (neskirstoma į mokamas ir valstybės finansuojamas vietas).

47. Trijuose 3 lentelės „Per visus priėmimus” stulpeliuose pateikiama apibendrinta informacija apie pagrindinį ir visus papildomus priėmimus.

48. Aprašoma priėmimo studijuoti pagal programą (arba studijų kryptį) tvarka ir pateikiama jos analizė (bendra visoms kelioms nagrinėjamoms tos krypties studijų programoms tvarka gali būti aprašyta prie vienos kurios programos,  kitų programų analizėje įrašoma atitinkama nuoroda). Komentuojama priimamų studentų skaičiaus kaita, to priežastys ir perspektyvos.

49. Pateikiamas studijų programos studentų skaičiaus kitimas per pastaruosius penkerius metus (4 lentelėje). Komentuojama šių skaičių kaita.

 


4 lentelė. Visas studentų skaičius

 

Metai

Visų kursų

Baigiamojo kurso

V

M

Iš viso

V

M

Iš viso

a–4

 

 

 

 

 

 

a–3

 

 

 

 

 

 

a–2

 

 

 

 

 

 

a–1

 

 

 

 

 

 

a

 

 

 

 

 

 


V – vyrai, M – moterys

 

50. Pateikiamas komentaras apie išbrauktuosius iš studentų sąrašų ir asmenų, baigusių per paskutiniuosius penkerius metus, skaičius. Aptariamos numanomos „nubyrėjimo” priežastys. Nurodoma, ar priimtinas „nubyrėjimo” procentas ir kas daroma, kad jis mažėtų.

6.6. Parama studentams

 

51. Nurodoma, kokia akademinė ir kita parama teikiama studentams (metodinė literatūra apie atskirus studijų metus, apie atšakas (specializacijas), pasirenkamus kursus; studijų vadovai-konsultantai, kt.); ar ši parama pastovi ir nuosekli, ar atsitiktinė, trumpalaikė. Analizuojama, kaip ši parama derinama su mokymo, mokymosi ir vertinimo metodais.

52. Kaip programos tikslus ir uždavinius suvokia studentai? Ar studentai yra detaliai supažindinami su būsimos karjeros galimybėmis siekiant gilesnės studijų motyvacijos?

53. Itin pageidautina, kad prieduose būtų pateikti statistiniai ir kiti duomenys apie tai, ar sėkmingai absolventai įsidarbino ir kur dirba.

6.7. Dėstytojai

 

54. Pagal paskutiniųjų vienų mokslo metų dėstytojų pedagoginio krūvio duomenis užpildoma 5 (5.1 - universitetinių pagrindinių studijų ir 5.2 - universitetinių antrosios pakopos studijų) arba 6  (neuniversitetinių studijų) lentelė, komentuojamas jos turinys - dėstytojų kvalifikacinės struktūros ir studijų programos uždavinių atitiktis atitiktis (lentelės gali būti pateikiamos prieduose, tekste nurodant priedo numerį).

 


5 lentelė. Dėstytojų pedagoginis krūvis teisės studijų programoje [a] mokslo metais

 

5.1 lentelė. Teisės (UP, D) studijų programos dėstytojų metinis pedagoginis krūvis 

 

Dėstytojai

Paskaitos

Kitas auditorinis darbas

Neauditorinis darbas

val.

%

val.

%

val.

%

1

 2

3

4

5

6

7

Profesoriai:

bendrųjų dalykų

specialiųjų dalykų

 

Docentai:

bendrųjų dalykų

specialiųjų dalykų

 

Kiti:

bendrųjų dalykų

specialiųjų dalykų

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

K1 

100

K1

100

K1

100

 

 

5.2 lentelė. Teisės (M, D) studijų programos dėstytojų metinis pedagoginis krūvis

 

Dėstytojai

Paskaitos

Kitas auditorinis darbas

Neauditorinis darbas

val.

%

val.

%

val.

%

1

 2

3

4

5

6

7

Profesoriai:

- teorinių studijų dalykų 

- mokslinių tyrimų ir baigiamojo darbo

 

Docentai:

- teorinių studijų dalykų

- mokslinių tyrimų ir baigiamojo darbo

 

Kiti:

- teorinių studijų dalykų 

- mokslinių tyrimų ir baigiamojo darbo

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

K1 

100

K2

100

K3

100

 

 

6 lentelė. Šios studijų programos dėstytojų pedagoginis krūvis per pastaruosius mokslo metus

 

Dėstytojai

Paskaitos

Kitas auditorinis darbas

Neauditorinis darbas

val.

%

val.

%

val.

%

1

 2

3

4

5

6

7

Turintys ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo patirties

Profesoriai:

- bendrųjų dalykų

- prof. kvalifikac. įgijimo dalykų

- profesinės specializacijos dalykų

 

Docentai:

- bendrųjų dalykų

- prof. kvalifikac. įgijimo dalykų

- profesinės specializacijos dalykų

  

Kiti:

- bendrųjų dalykų

- prof. kvalifikac. įgijimo dalykų

- profesinės specializacijos dalykų

 

Neturintys 3 metų praktinio darbo patirties

Profesoriai:

- bendrųjų dalykų

- prof. kvalifikac. įgijimo dalykų

- profesinės specializacijos dalykų

 

Docentai:

- bendrųjų dalykų

- prof. kvalifikac. įgijimo dalykų

- profesinės specializacijos dalykų

  

Kiti:

- bendrųjų dalykų

- prof. kvalifikac. įgijimo dalykų

- profesinės specializacijos dalykų

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

K1 

100

K2

100

K3

100

 

55. Jei universitetinių studijų programa vykdoma keliomis studijų formomis (dieninės, vakarinės, neakivaizdinės), duomenis apie kiekvieną iš jų reikia surašyti į atskiras lenteles (5.1 arba 5.2 lentelės). Studijų programos pavadinimą, rūšį (UP - universitetinės pagrindinės, M - magistrantūros, SP - specialiosios profesinės, Vt - vientisosios, NU - neuniversitetinės) ir formą (D - dieninė, V - vakarinė, N - neakivaizdinė) reikia nurodyti lentelės pavadinime.

56. Pirmosiose dviejose universitetinėms studijoms skirtų lentelių  eilutėse rašomas profesorių, dėstančių bendruosius (bendrojo universitetinio lavinimo) ir specialiuosius (mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno studijų krypties specialaus lavinimo) tos studijų programos dalykus, suminis krūvis. 3 - 4 eilutėse rašomas docentų, dėstančių bendruosius (bendrojo universitetinio lavinimo) ir specialiuosius (mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno studijų krypties specialaus lavinimo) tos studijų programos dalykus, suminis krūvis. Kitų dėstytojų (lektorių, asistentų, doktorantų, meno aspirantų, rezidentų) suminis krūvis rašomas 5 - 6 eilutėse. Jis išskaidomas atskirai pagal specialiuosius ir bendruosius dalykus. Jei analizuojama antrosios pakopos studijų programa, vietoj specialiųjų ir bendrųjų dalykų lentelėje reikėtų įrašyti teorinių studijų dalykus ir mokslinius tyrimus (analitinį tiriamąjį darbą) bei baigiamąjį darbą.

57. Krūvis pagal tvarkaraštį: paskaitos ir kitas auditorinis darbas (pratybos, laboratoriniai darbai, seminarai ir kt.). – rašomas 2–5 skiltyse.

58. Neauditorinis darbas (egzaminai, vadovavimas kursiniams darbams ir kitam savarankiškam studentų darbui, studentų praktikai ir kt.) rašomas 6–7 skiltyse, jeigu toks krūvis institucijoje planuojamas sąlyginėmis valandomis; jeigu neplanuojamas –  šios skiltys paliekamos tuščios.

59. Neuniversitetinių studijų programų dėstytojai lentelėje skirstomi į turinčius ne mažiau kaip trejų metų praktinio darbo patirties ir neturinčius trejų metų praktinio darbo patirties. Visa kita informacija pateikiama analogiškai kaip ir universitetinių studijų, keičiant tik studijų dalykų grupių pavadinimus.

 60. Aprašomos dėstytojų komplektavimo problemos, joms spręsti aukštosios mokyklos taikomi principai ir veiksmai. Reikalavimai naujiems personalo nariams, jų priėmimo procedūra. Personalo narių profesinis tobulėjimas: ar yra nuosekli tvarka, kokia ji. Ar taikomos tokios priemonės kaip reguliarus lankymasis kolegų paskaitose, kituose užsiėmimuose; ar jų kokybė?

61. Čia tiktų komentuoti 4 priede pateikiamus dėstytojų sąrašus.

62. Ar dėstytojai pakankamos kvalifikacijos? Atsakymai į šį klausimą grindžiami 5 priede pateiktais dėstytojų gyvenimo aprašymais.

63. Ar universitetinių studijų teorinių dalykų dėstytojai yra aktyvūs mokslininkai (atlieka mokslinius tyrimus arba užsiima mokslo taikomąja veikla ir publikuoja savo mokslinės veiklos rezultatus). Būtina nurodyti neuniversitetinių bei specialiųjų profesinių studijų dėstytojams  dėstomo dalyko krypties praktinio darbo patirtį (metais).

6.8. Programos pranašumai ir trūkumai

 

64. Šiuo skyriumi baigiama kiekvienos atskiros studijų programos (ne krypties) analizė. Savianalizės autoriai čia turėtų pateikti apibendrintus komentarus apie studijų programą, nurodyti kiekvienos programos pranašumus ir trūkumus, numatant kokybės gerinimo būdus.

6.9. Materialiosios sąlygos

 

65. Šiame skyriuje pateikiami ir analizuojami tokie visos studijų krypties duomenys:

a) naudojamų auditorijų, laboratorijų ir kitų patalpų skaičius bei vietų skaičius jose; kaip jos įrengtos, jų išsidėstymas; techninių ir administracinių tarnybų darbas;

b) auditorinio darbo kompiuteriu laikas valandomis vienam studentui (paskirsčius pagal dėstomus dalykus), kokiu būdu tai užtikrinama; programinė įranga, informacinės technologijos, ar jų pakanka (lygis ir kiekis);

c) darbo (katedros, fakulteto, universiteto) bibliotekoje sąlygos (ar užtenka vietų ir literatūros, ar yra internetinis ryšys, kt.), sąveika tarp personalo (dalyko dėstytojų) ir bibliotekų tarnybų;

d) apytikslė suma lėšų, skirtų (per penkerius metus) šios krypties studijų laboratorinei įrangai sukurti ir atnaujinti;

e) socialinė parama studentams (stipendijos, bendrabučiai, neįgaliųjų galimybės studijuoti), ar dirbantiems studentams pavyksta darbą suderinti su studijomis ir kt.

Pastaba. Kur galima, nurodoma, ar materialiosios sąlygos skirtos tik tos krypties, ar ir kitų krypčių studijoms.

6.10. Išoriniai santykiai

 

66. Jei šios krypties studijos vyksta ir kitur Lietuvoje, nurodoma, ar jos dera su kitų aukštųjų mokyklų programomis, ar įmanoma studentų migracija tarp šių mokyklų. Nurodoma, kuo programos skiriasi nuo panašių kitose aukštosiose mokyklose vykdomų programų.

67. Aprašomi pastarųjų metų programų vykdytojų ryšiai su kitų aukštųjų mokyklų, pramonės, mokslo, meno, kultūros ir kt. įstaigomis. 

68. Pateikiami duomenys apie dalyvavimą tarptautinėse studentų ir akademinio personalo mainų programose; jų dalyvavimas mainuose, grindžiamuose tiesioginiais fakultetų dėstytojų ryšiais.

6.11. Grįžtamasis ryšys

 

69. Ryšiai su darbdaviais, profesinėmis asociacijomis - ar sistemingi, ar padėjo formuoti bei tobulinti studijų programas. Darbdavių nuomonė apie absolventus. Studentų nuomonė apie programas ir atskirus dalykus bei dėstymo kokybę (apklausos anketų analizė). Ryšiai su absolventais, ar jie dalyvauja tobulinant programas.

6.12. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas

 

70. Aprašoma, kaip programų kokybė tikrinama ir vertinama institucijos padaliniuose, nurodomas vertinimo periodiškumą ir studentų įtraukimas. Pažymima, kaip pritaikomi įvertinimo rezultatais. Nurodoma, kas atsakingas už programų atnaujinimą ir kaip ta atsakomybė pasireiškia. Ar atsižvelgta į ankstesnio išorinio vertinimo (nebūtinai organizuoto SKVC) siūlymus ir pastabas. Prieduose reikėtų pridėti baigiamųjų išvadų dokumentus, veiksmų planus.

7. Savianalizės metodikos priedai

71. Nuorodos į priedus turi būti pagrindiniame savianalizės tekste. Jau minėta, kad priedų pateikimo forma nėra griežtai reglamentuojama (išskyrus 4 priedą), bet juose turi būti visa reikiama informacija: 

72. 1 priede pateikiamos privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų modulių programos (sandai). Modulio programos forma nėra griežtai reglamentuojama, galima pateikti aukštojoje mokykloje naudojamą formą, tačiau joje turi būti pateikti tokie duomenys:

1. Studijų modulio (dalyko) pavadinimas

2. Kreditų skaičius

3. Studijų modulio (dalyko) tikslai ir numatomi gebėjimai

4. Trumpa anotacija (ne daugiau 200 žodžių)

5. Temos: pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas, apimtis valandomis, nurodant tų valandų pobūdį (temos turi būti išdėstytos jų pateikimo eiliškumo tvarka)

6. Laboratorinių ar praktinių užsiėmimų turinys

7. Mokymo metodai

8. Lankomumo reikalavimai

9. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka

10. Reikalavimai (kokie dalykai turi būti prieš tai išklausyti)

11. Koordinuojantis dėstytojas

12. Rekomenduojama literatūra: pagrindinė (nurodomas tos literatūros egzempliorių skaičius bibliotekose)  ir papildoma

 

73. Paskutinių dviejų semestrų tvarkaraščiai, kuriuose yra visi tos studijų krypties programų tvarkaraščiai pateikiami 2 priede. Jų forma tokia, kokia yra toje aukštojoje mokykloje.

 

 

5 pav. Baigiamųjų darbų sąrašo pavyzdys

 

 

74. Lentelėje pateikiamas paskutiniųjų dvejų metų baigiamųjų darbų sąrašas (žr. 5 pav.), nurodomi jų autoriai, vadovai ir pažymiai. Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienos studijų programos duomenys rašomi į atskirą lentelę. Kiekvienos lentelės pabaigoje įrašomas baigiamųjų darbų pažymių vidurkis. Taip pat reikėtų pateikti duomenis (histograma) apie baigiamuosius darbus apgynusių, neapgynusių ir negynusių kiekvienos studijų programos studentų skaičių (žr. 6 pav.).

75. Taip pat reikia įrašyti  baigiamųjų egzaminų laikymo duomenis. Jie turi būti pateikiami histograma (7 pav.), kurioje matytųsi išlaikiusių baigiamuosius egzaminus studentų skaičius pagal pažymius, taip pat baigiamųjų egzaminų neišlaikiusių studentų skaičius ir dėl įvairių priežasčių (išskyrus tuos, kurie gynė baigiamąjį darbą) baigiamųjų egzaminų nelaikiusių studentų skaičius.

 

 

 

6 pav. baigiamųjų darbų gynimo rezultatų pavyzdys

 

 

 

7 pav. Baigiamųjų egzaminų duomenų pavyzdys

 

 

76. Pateikiami trys nustatytos formos dėstytojų sąrašai:

4.1. priedas. Programos dalykus dėstantys profesoriai (8 pav.);

4.2. priedas. Programos dalykus dėstantys docentai (8 pav.);

4.3. priedas. Kiti programos dėstytojai (9 pav.).

 

 

 

 

 8 pav. 4.1.priedo ir 4.2. priedo formos

 

 

 

 

9 pav. P4.3. sąrašo forma

 

77. Kiekvieno sąrašo pradžioje abėcėlės tvarka (pagal pavardes) surašomi savieji dėstytojai, t. y. tie, kurių pagrindinė darbovietė yra ši aukštoji mokykla, paskui, tokia pačia tvarka surašomi kiti, kviestiniai (paskutinėje skiltyje nurodoma pagrindinė jų darbovietė). Taip pat lentelėje nurodomas kiekvieno dėstytojo mokslo laipsnis, mokslo krypties kodas (antrosios pakopos studijų - krypties šakos kodas), dėstomas (-i) dalykas (-ai) bei kita darbovietė. Lentelės apačioje turi būti nurodomi mokslo krypties (krypties šakos) kodai ir jų pavadinimai. 

78. P4.3. priede esančiame sąraše dėstytojų (ne profesorių ir ne docentų), dėstančių bendrojo universitetinio lavinimo dalykus, galima nevardyti (sąrašo savųjų ir kviestinių dėstytojų grupių paskutinėse eilutėse pavardžių skiltyje nurodyti jų skaičių).

79. 4.2. priedo sąrašas toks pat kaip 4.1. priedo, skiriasi tik antraštėlė: 4.2. priedas Programos dalykus dėstantys docentai

80. Jeigu dėstytojas dėsto ne vieną aptariamos programos dalyką, kiekvienam iš jų skiriama atskira eilutė.

81. 4.3. priede esančio sąrašo 3 skiltyje nurodomos dėstytojo pagrindinės šioje mokykloje einamos pareigos (jei šios mokyklos doktorantas eina asistento pareigas, rašoma doktorantas; jei tokias pat pareigas eina iš kitos pagrindinės darbovietės ateinantis asmuo, rašoma asistentas). Šio sąrašo 5 skiltyje reikia nurodyti mokslo kryptį ir tuo atveju, jei asmuo neturi mokslo laipsnio ir nėra doktorantas, nes mokslinė veikla yra privaloma kiekvienam dėstytojui.

82. Dėstytojų gyvenimo aprašymai (ne daugiau kaip vieno puslapio) ir per pastaruosius penkerius metus publikuotų mokslinių ir metodinių darbų sąrašai pateikiami 5 priede. Gyvenimo aprašymai pateikiami abėcėlės tvarka pagal pavardes. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykus dėstančių dėstytojų gyvenimo aprašymų ir per pastaruosius penkerius metus publikuotų mokslinių ir metodinių darbų sąrašų pateikti nebūtina. Aukštosios mokyklos gali pasinaudoti Gyvenimo aprašymo forma, kuri yra adresu http://www.skvc.lt/old/wwwskvc/duomenu_forma.doc .

83. Taip pat pageidautini ir programai svarbių dokumentų, tokių, kaip fakulteto raidos planas, ankstesnių vertinimų ataskaitos, studentų apklausos anketų apibendrinti rezultatai ir kt., sąrašas ir pavyzdžiai būtų pateikti kaip priedas prie savianalizės. Jeigu įmanoma, reikėtų pateikti statistinius  duomenis apie tai, ar sėkmingai absolventai įsidarbino ir kur dirba. 

8. Rekomendacijos rengiantiems savianalizę anglų kalba

8.1. Pirmasis antraštinis puslapis

 

 

10 pav. Pirmojo antraštinio puslapio pavyzdys (anglų k.)

 

 

8.2. Antrasis antraštinis puslapis

 

 

11 pav. Antrojo antraštinio puslapio pavyzdys (anglų k.)

 

 

8.3. Turinys

 

 

12 pav. Turinio pavyzdys (anglų k.)

 

 

8.4. Baigiamųjų darbų sąrašas

 

 

13 pav. Baigiamųjų darbų sąrašas (anglų k.)

 

 

8.5. Dėstytojų sąrašai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14 pav. Dėstytojų sąrašų pavyzdys (anglų k.)

 

 

 

8.7. Metodikoje pateiktų lentelių angliškos versijos

 


Table 1. The number of participants in the general admission

 

Year

A

B

C

M

F

Total

M

F

Total

M

F

Total

[a–4]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

[a–3]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

[a–2]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

[a–1]

 

 

 

 

 

 

 

 

 

[a]

 

 

 

 

 

 

 

 

 


A – vy the first priority, B - by the first-the sixth priority, C - by any priority;

M – Male, F – Female.

 

Table 2. The number of participants in the extra admission and the competition results during the general admission

 

Year

Competition

Extra Admission

A

B

C

V

M

Total

[a–4]

 

 

 

 

 

 

[a–3]

 

 

 

 

 

 

[a–2]

 

 

 

 

 

 

[a–1]

 

 

 

 

 

 

[a]

 

 

 

 

 

 


A – vy the first priority, B - by the first-the sixth priority, C - by any priority;

M – Male, F – Female.

 

Table 3. Number of entrants 

Year

General Admission

All Admissions

A

B

C

V

M

Total

[a–4]

 

 

 

 

 

 

[a–3]

 

 

 

 

 

 

[a–2]

 

 

 

 

 

 

[a–1]

 

 

 

 

 

 

[a]

 

 

 

 

 

 


A – vy the first priority, B - by the first-the sixth priority, C - by any priority;

M – Male, F – Female.

 


Table 4. Total number of students

 

Year

All Years of Studies

The Last Year of Studies

M

F

Total

M

F

Total

[a–4]

 

 

 

 

 

 

[a–3]

 

 

 

 

 

 

[a–2]

 

 

 

 

 

 

[a–1]

 

 

 

 

 

 

[a]

 

 

 

 

 

 


M – Male, F – Female.

 


Table 5. Academic load in the study programme during the study year [a]

 

Table 5.1. Academic load during the study year in the ... study programme 

 

Academic Staff

Lectures

Contact hours

Non-contact hours

Number of hours

By per cent

Number of hours

By per cent

Number of hours

By per cent

1

2

3

4

5

6

7

Professors:

General Subjects

Special Training Subjects

 

Docents:

General Subjects

Special Training Subjects

 

Others:

General Subjects

Special Training Subjects

 

 

 

 

 

 

Total:

K1

100

K2

100

K3

100

 

Table 5.2. Academic load during the study year in the study programme of ... (...)

 

Teachers

Lectures

Other Contact Hours

Non-contact hours

Number of hours

By per cent

Number of hours

By per cent

Number of hours

By per cent

1

 2

3

4

5

6

7

Professors:

- Theoretical Subjects

- Research and Final Thesis

 

Docents:

- Theoretical Subjects

- Research and Final Thesis

 

Others:

- Theoretical Subjects

- Research and Final Thesis

 

 

 

 

 

 

 

Total:

K1 

100

K2

100

K3

100

 

 

Table 6.Academic load during the last study year in the study programme of...

 

Teachers

Lectures

Other Contact Hours

Non-contact Hours

Number of hours

By per cent

Number of hours

By per cent

Number of hours

By per cent

1

 2

3

4

5

6

7

Having not less than 3 years of practical work experience in the field of the subject taught

Professors:

- General Subjects

- Subjects for Acquisition of - Professional Qualification

- Subjects of Professional Specialization

 

Docents:

- General Subjects

- Subjects for Acquisition of Professional Qualification

- Subjects of Professional Specialization

 

 

Others:

- General Subjects

- Subjects for Acquisition of Professional Qualification

- Subjects of Professional Specialization

 

Having less than 3 years of practical work experience in the field of the subject taught

Professors:

- General Subjects

- Subjects for Acquisition of Professional Qualification

- Subjects of Professional Specialization

 

Docents:

- General Subjects

- Subjects for Acquisition of Professional Qualification

- Subjects of Professional Specialization

 

 

Others:

- General Subjects

- Subjects for Acquisition of Professional Qualification

- Subjects of Professional Specialization

 

 

 

 

 

 

 

 

Total:

K1 

100

K2

100

K3

100

 

8.8. Angliški terminų atitikmenys

 

Lietuviškas terminas

Angliškas atitikmuo

Asistentas

Assistant

Auditorinis krūvis

Contact hours

Aukštoji mokykla

Higher education institution

Baigiamasis darbas (projektas)

Final thesis/project

Bakalauras

Bachelor

Dėstytojai

Teachers

Dieninės studijos

Full-time studies

Docentas

Docent

Doktorantas

Doctoral student

Grįžtamasis ryšys

Feedback

Habilituotas daktaras

Doctor habilitatus

Išoriniai santykiai

External relations

Kvalifikacinis laipsnis

Qualification degree

Laisvasis dlykas

Free-chosen study subject

Lektorius

Lecturer

Magistrantūra

Master studies

Magistras

Master

Materialiosios sąlygos

Learning resources

Mokslo laipsnis

Research degree

Neakivaizdinės studijos

Part-time (extramural) studies

Neuniversitetinės studijos

Non-university studies

Nuosekliosios studijos

Consecutive studies

Pagrindinės studijos

Undergraduate studies

Parama studentams

Student support

Pareigos

Position

Pasirenkamasis dalykas

Elective study subject

Paskaita

Lecture

Pedagoginis personalas

Academic staff

Pedagoginis vardas

Academic title

Praktika

Practise

Praktikumai

Classes and seminars

Priedas

Annex

Provalomasis dalykas

Compulsory study subject

Profesinė kvalifikacija

Professional qualification

Profesorius

Professor

Savarankiškas darbas

Self-study

Savianalizė

Self-assessment

Savianalizės rengimo grupė

Self-assessment group

Specialiosios profesinės studijos

Specialised professional studies

Studijų forma

Mode of studies

Studijų kreditas

Study credit

Studijų kryptis

Study field

Studijų pakopa

Level of studies

Studijų programa

Study programme

Studijų programos apimtis

Volume of study programme

Studijų programos pavadinimas

Title of study programme

Studijų programos sandara

Curriculum design

Studijų rūšis

Kind of studies

Studijų sritis

Study area

Tvarkaraštis

Teaching timetable

Universitetinės pagrindinės studijos

University undergraduate studies

Universitetinės studijos

University studies

Vakarinės studijos

Part-time (evening) studies

Valstybinis kodas

State code

Vidinis kokybės užtikrinimas

Internal quality assurance

Vientisosios studijos

Integrated studies

 

 

8.9. Angliški studijų sričių ir krypčių atitikmenys

 

Lietuviškai

Nr.

Angliškai

Studijų sritis

Studijų kryptis

Study Area

Study Field

HUMANI-
TARINIAI MOKSLAI

Filosofija

1

HUMANITIES

Philosophy

Teologija

2

Theology

Religijos mokslai

3

Religious Studies

Menotyra

4

History and Theory of Arts

Filologija

5

Philology

Istorija

6

History

Archeologija

7

Archeology

Etnologija

8

Ethnology

MENO
STUDIJOS

Muzika

9

ARTS

Music

Dailė

10

Fine Art

Teatras

11

Drama, Dance and Performance Arts

Audovizualinis menas

12

Media, Film and TV Studies

Architektūra

13

Architecture

SOCIALI-
NIAI
MOKSLAI

Teisė

14

SOCIAL
SCIENCES

Law

Politikos mokslai

15

Political Sciences

Vadyba ir verslo administravimas

16

Management and Business Administration

Viešasis administravimas

17

Public Administration

Rekreacija ir turizmas

18

Recreation and Tourism

Ekonomika

19

Economics

Sociologija

20

Sociology

Socialinis darbas

21

Social Work

Psichologija

22

Psychology

Edukologija

23

Education Studies

Sportas

24

Sport

Komunikacija ir informacija

25

Communication and Information

FIZINIAI
MOKSLAI

Matematika

26

PHYSICAL
SCIENCES

Mathematics

Statistika

27

Statistics

Fizika

28

Physics

Chemija

29

Chemistry

Biochemija

30

Biochemistry

Geologija

31

Geology

Geografija

32

Geography

Informatika

33

Informatics

BIOMEDI-
CINOS
MOKSLAI

Biologija

34

BIOMEDICAL
SCIENCES

Biology

Biofizika

35

Biophysics

Ekologija ir aplinkotyra

36

Ecology and Environmental Studies

Agronomija

37

Agronomics

Žemės ūkis

38

Agriculture

Medicina

39

Medicine

Odontologija

40

Odontology

Farmacija

41

Pharmacy

Vizuomenės sveikata

42

Public Health

Reabilitacija ir slauga

43

Rehabilitation and Nursing

Veterinarinė medicina

44

Veterinary Medicine

Gyvulininkystės technologija

45

Animal Husbandry Technology

Miškininkystė

46

Forestry

TECHNOLO-
GIJOS
MOKSLAI

Elektros inžinerija

47

TECHNOLO-
GICAL
SCIENCES

Electrical Engineering

elektronikos inžinerija

48

Electronic Engineering

Statybos inžinerija

49

Civil Engineering

Saugos inžinerija

50

Safety Engineering

Transporto inžinerija

51

Transport Engineering

Aplinkos inžinerija

52

Environmental Engineering

Kraštotvarka

53

Town and Country Planning

Chemijos inžinerija

54

Chemical Engineering

Bioinžinerija

55

Bioengineering

Energetika

56

Energetics

Informatikos inžinerija

57

Informatics Engineering

Medžiagų mokslas

58

Materials Sciences

Pramonės inžinerija

59

Industrial Engineering

Mechanikos inžinerija

60

Mechanical Engineering

Matavimų inžinerija

61

Measurement Engineering


1 "Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklės" (Žin., 2001, Nr. 57-2066)

2 Šiuos ir kitus Lietuvos aukštąjį mokslą reglamentuojančius tesės aktus galima rasti adresu
  http://www.skvc.lt

 


 Jei turite klausimų, rašykite Webadmin