Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Vilniaus kooperacijos kolegija

Informacija atnaujinta 2015 m. Sausis 16 d.

Apie mokymo įstaigą

VKK yra nevalstybinė aukštoji mokykla, veikianti kaip viešoji įstaiga ir vykdanti pirmos pakopos kolegines studijas bei teikianti profesinio bakalauro laipsnį. Vilniaus kooperacijos kolegijos ištakos siekia 1930 m., kuomet Kaune buvo įkurta Ekonomikos mokykla. Pastaroji 1945-aisiais perduota Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungai (toliau – Lietkoopsąjunga).

Vilniaus kooperacijos kolegijoje studijuoja apie 780 studentų, dirba apie 146 dėstytojų ir darbuotojų (tarp jų – 33 administracijos darbuotojai).

Vilniaus kooperacijos kolegija vykdo 9 studijų programas, specializuodamasi ekonomikos ir finansų, vadybos bei informacinių technologijų srityse.

Vizija. VKK – žinoma, patraukli bei pripažįstama Europos aukštojo mokslo erdvėje aukštoji mokykla, teikianti šalies ir užsienio studentams, socialiniams partneriams ir ūkio subjektams aukštos kokybės novatoriškas, patirtiniu mokymu paremtas studijas, tyrimų ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo paslaugas.

Misija. Vykdyti aukštojo mokslo kolegines studijas, suteikiančias aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančią visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Plėtoti taikomuosius tyrimus, teikti konsultacijas verslo ir socialiniams partneriams, kvalifikacijos kėlimo paslaugas asmenims ir ūkio subjektams. Ugdyti verslią, socialiai atsakingą, pilietišką asmenybę.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 6 asmenų, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2014 m. gegužės 20 – 22 d.

  • Prof. David Timms, grupės vadovas, Europos kokybės užtikrinimo tinklo ENQA ekspertas, Jungtinė Karalystė;
  • Ewa Kolanowska, grupės sekretorė, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo konsultantė, Lenkija;
  • Prof. Tiiu Paas, Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorė, Estija;
  • Lars Lynge Nielsen, Lilebaelt universitetinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto vadovas, Lilebaelt universitetinės kolegijos Tarptautinių ryšių vadovas, Danija;
  • Mindaugas Juodaitis, UAB „WEB Partners“ direktorius, UAB „WEBGROUP projektai“ direktorius, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos valdybos pirmininkas,  Lietuva;
  • Darius Vizbaras, Vilniaus kolegijos studentas, Vilniaus kolegijos studentų atstovybės viceprezidentas, Lietuva.

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Vilniaus kooperacijos kolegijos veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

  • Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Vilniaus kooperacijos kolegijos realiuosius išteklius įvertinti teigiamai (MOSTA sprendimas).
  • Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Vilniaus kooperacijos kolegijos veiklą įvertinti teigiamai (vertinimo išvados).

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. SV6-52 Vilniaus kooperacijos kolegija akredituota 6 metams.

 

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas
MOSTA sprendimas Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

  • Stipri aukščiausios vadovybės lyderystė derinama su kolegialumo principu.
  • Strateginiame veiklos plane materialieji ištekliai, įskaitant IT infrastruktūrą, laikomi svarbiais ir yra reguliariai prižiūrimi ir atnaujinami, nepaisant finansinių suvaržymų.
  • Aktyvi ir veiksminga Kolegijos finansavimo išteklių paieška tuomet, kai pajamos iš mokesčio už mokslą mažėja, ir efektyvus lėšų naudojimas nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
  • Atsižvelgimas į specialiųjų poreikių turinčių studentų poreikius ir studijų palengvinimo priemonės.
  • Studentų parengimas įsidarbinimui.
  • Aktyvus socialinių ir verslo partnerių įtraukimas į Kolegijos veiklą, įskaitant studentų mokymą, dabartinių programų tobulinimą ir vertinimą.
  • Neformalaus mokymosi pripažinimo metodikų taikymas.
  • Atvykstantiems studentams teikiama parama.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • persvarstyti misiją, kad ji būtų konkretesnė, ir nustatyti visus Kolegiją išskiriančius ypatumus, kurie gali suteikti jai pranašumą prieš konkurentus;
  • laikytis subalansuoto požiūrio į studentų pritraukimą ir išlaikymą;
  • skubiai užbaigti trumpesnį rodiklių sąrašą, kad jį būtų galima naudoti sekančiam strateginiam veiklos planui;
  • nustatyti duomenis, kurių reikia norint įvertinti pagrindinių reguliarios veiklos sričių efektyvumą, taip pat apibrėžti veiklos efektyvumo vertinimo, duomenų reguliaraus rinkimo ir analizės būdus;
  • įdiegti dažnesnės strateginio veiklos plano įgyvendinimo pažangos stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmus;
  • nustatyti studijų programų individualaus ir lyginamojo efektyvumo  ataskaitų teikimo tvarką, vykdomą kas metus ir kas penkerius metus, taip pat užtikrinti, kad ataskaitas patvirtinantys vertinimai apimtų visus susijusius duomenis;
  • šiuo metu naudojamas priemones, susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu, reikia įtraukti į visa apimančią personalo politiką;
  • įdiegti formalų mechanizmą grįžtamajam ryšiui apie (dabartinį ir prognozuojamą) specialistų ir mokymosi visą gyvenimą poreikį reguliariai rinkti iš įvairių socialinių, verslo ir kitų partnerių ir juos analizuoti, kad Kolegija galėtų pagrįsti savo sprendimus dėl pirmosios pakopos studijų ir kitų būsimų mokymo programų ir kursų;
  • skirti daugiau personalo karjerai planuoti ir stebėti bei susisteminti duomenų apie absolventus rinkimą ir valdymą;
  • labiau skatinti išvykstamąjį studentų ir personalo judumą bei pašalinti dabartines kliūtis, įskaitant kalbos barjerą, taip pat labiau skatinti atvykstančiojo ir išvykstančiojo personalo judumą;
  • siekti atlikti visų pirmosios pakopos studijų programų krypčių mokslo  taikomuosius tyrimus;
  • imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama supažindinti personalą su Kolegijos mokslo taikomųjų tyrimų prioritetais, ir skatinti personalą aktyviau dalyvauti mokslo taikomuosiuose tyrimuose;
  • imtis daugiau iniciatyvos mokslo taikomojoje veikloje, palaikyti ryšius su (potencialiais) socialiniais ir verslo partneriais;
  • įdiegti dabartinių partnerysčių vertinimo ir naujų partnerysčių kūrimo mechanizmą, atsižvelgiant į vietos, regionų ir visos šalies raidos poreikius ir į strateginį veiklos planą.
Atgal