- Titulinis
- Vertinimas
- Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Vertinimo rezultatai
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Informacija atnaujinta 2019 m. Kovo 05 d.
Apie mokymo įstaigą

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (toliau – LAJM) įkurta Klaipėdoje 1948 m. kaip Klaipėdos jūreivystės mokykla, tenkinant tuometinius regiono ir žuvies pramonės, o vėliau transporto ir karinio laivyno bei uosto poreikius. LAJM – tai unikali vienintelė šalyje aukštoji mokykla, veikianti jūrininkų, jūrų ir vidaus vandenų transporto sektoriaus specialistų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo srityje. LAJM 2020–2021 m. studijavo 788 studentai iš jų 30 užsienio studentų, atvykusių pilnoms studijoms. LAJM dirba 60 dėstytojų, 30 instruktorių ir 33 administracijos darbuotojai.
LAJM misija – rengti aukštos kvalifikacijos jūrų ir vidaus vandenų transporto sektoriaus specialistus sėkmingai profesinei veiklai ir karjerai šalies bei tarptautiniame vandens transporto sektoriuje, pagrindžiant studijas, neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį profesinį mokymą jūrine kultūra bei tradicijomis, ugdant pagarbą demokratinėms vertybėms, atsakomybę ir lyderystę.
LAJM vizija – moderni aukštoji mokykla, vykdanti tarptautinėje erdvėje pripažįstamas studijų programas, lyderis Baltijos šalyse rengiant jūrų ir vidaus vandenų transporto sektoriaus specialistus. Strateginis tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos jūrų ir vidaus vandenų transporto sektoriaus specialistus, vykdant kolegines studijas, neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį profesinį mokymą, vadovaujantis nacionaliniais ir tarptautiniais reikalavimais studijų kokybei, jūrininkų rengimui bei naujausių mokslinių tyrimų rezultatais.
Ekspertų grupė
Veiklos įvertinimas ir akreditavimas
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla išorinio vertinimo metu buvo įvertinta teigiamai. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymu Nr. SV6-18 Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla akredituota 7 metams.
Ekspertų įvertinimas:
Veiklos sritis | Įvertinimas |
---|---|
Strateginis valdymas | Teigiamas |
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą | Teigiamas |
Mokslo ir (arba) meno veikla | Teigiamas |
Poveikis regionų ir visos šalies raidai | Teigiamas |
Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika
- gebėjimas tobulėti, atsižvelgiant į išorinio kokybės užtikrinimo rekomendacijas;
- tvirtas nusiteikimas taikyti kokybės procesus;
- holistinis požiūris į studijų planą;
- teigiamas studentų mobilumo augimas nuo 2018 m. (iki Covid-19);
- aktyvus praktikos naudojimas studijų programose, įskaitant simuliacijas ir stažuotes;
- darbuotojams suteikiamos galimybės įgyti arba atnaujinti praktinę patirtį socialinių partnerių laivuose;
- palaikantys dėstytojai, net kai studentai atlieka praktiką jūroje;
- geras absolventų įsidarbinimo lygis. Darbuotojai vertina absolventų kompetencijas ir daug absolventų įsidarbino aukštose pozicijose;
- tarptautinių studijų programų anglų kalba įvedimas ir studentų iš užsienio priėmimas;
- tvirtas bendradarbiavimas ir nuolatinis bendravimas tarp LAJM ir atitinkamų socialinių dalininkų;
- LAJM aktyvus ir profesionalus atsakas į rinkos poreikius, kuriant ir vykdant profesinio mokymosi visą gyvenimą kursus, kurių metu perkvalifikuojamos arba keliamos jūreivystės srities profesijų kompetencijos;
- moderni technologinė bazė, kuria naudojamasi, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.
Rekomendacijos veiklos tobulinimui
- išaiškinti painiavą dėl trijų sprendimų priėmimo organų vaidmenų ir atsakomybių, kad galutinį patvirtinimą teiktų tik vienas organas;
- skirti daugiau dėmesio ne veiklos vykdymui, o strateginiam vystymui ir skatinti vieningo metodo, kuriuo galėtų dalintis ir prie kurio galėtų prisidėti visa bendruomenė, taikymą;
- užtikrinti, kad aukštoji mokykla turėtų aiškius tikslus, prie kurių galėtų visi prisidėti, ir suformuoti aiškią viziją bei bendrą supratimą apie ilgalaikes strategines ambicijas ir jų pasiekimo būdą;
- visiškai įforminti strateginius dokumentus, užtikrinant pagrindinių veiklos krypčių aiškumą visiems socialiniams dalininkams, jų sistemingą įgyvendinimą ir veiksmingą stebėseną;
- formalizuotai įvertinti, ar procesai yra pakankamai racionalizuoti ir tikslingi;
- formalizuotai įvertinti, ar naudojami PVR yra naudingi ir ar pagal surinktus duomenis galima nustatyti susijusius pokyčius, vedančius strateginio vystymo link;
- sukurti strategiją, kaip suformuoti aiškias tyrimų kryptis, kurios skirtingos moksliniams tyrimams nuo taikomųjų;
- sukurti visa apimantį strateginį tarptautiškumo skatinimo metodą, aiškiai nustatyti prioritetus ir jiems skirtus išteklius;
- įvertinti naują struktūrą, įskaitant direktoriaus pavaduotojo pareigas, užtikrinti valdomą darbo krūvį ir ne per didelio funkcijų kiekio vienoms pareigoms priskyrimą;
- vystyti tyrimų pajėgumus strateginiame organizaciniame lygmenyje ir užtikrinti vienodą mokslinių veiklų paskirstymą aukštojoje mokykloje;
- užtikrinti, kad darbuotojų ugdymo veiklos yra sistemingai priderintos prie strateginių tikslų, o ne prie individualių darbuotojų prioritetų ir kad kvalifikacijų / kompetencijų skirtumus tarp skirtingų katedrų būtų galima išlyginti;
- geriau kontroliuoti nubyrėjusių studentų skaičių, tiriant, kada studentai tampa pažeidžiami, ir pasiūlant jiems konsultacijas dėl alternatyvas jūreivystės sektoriuje pasirinkimo;
- sukurti įvairesnių būdų, kaip labiau įtraukti išorinius socialinius dalininkus į valdymo veiklas;
- pasirūpinti, kad viešai pateikiama, su KVS susijusi informacija būtų nuolat atnaujinama ir tikslinama;
- pritaikyti ciklišką KVS pakeitimų vykdymo sistemą, kad socialiniai dalininkai galėtų veiksmingai ir nuolat prisidėti prie sričių, turinčių poveikį jų veiklai;
- racionalizuoti rizikos valdymą skirtinguose KVS dokumentuose, taip užtikrinant vienodą atitinkamų rizikos veiksnių nustatymą ir sušvelninimą skirtingose srityse;
- užtikrinti nuoseklią kokybės užtikrinimo veiklos stebėseną, tinkamumo paskirčiai tikrinimą ir atitinkamų rezultatų panaudojimą patobulinimams atlikti;
- apsvarstyti galimybę įvesti formalius mokymus apie plagiavimą, įsigyti plagiavimo atvejų aptikimo programinę įrangą, padėsiančią užtikrinti nuoseklų dėstytojų plagiavimo atvejų tvarkymą ir sistemingai rinkti ir analizuoti plagiavimo atvejus, įtraukiant šią veiklą į KVS;
- apsvarstyti galimybę pritaikyti sistemą, leidžiančią studentams skirti ar rinkti savo atstovus į visus valdymo organus, vietoj to, kad juos atrinktų ar paskirų LAJM darbuotojai, nelaukdami studentų pritarimo;
- siekiant geriau valdyti studentų lūkesčius dėl akademinių ir profesinių reikalavimų, apsvarstyti galimybę į priėmimo procesą įtraukti individualius pokalbius;
- strategiškai praplėsti laipsnį suteikiančių programų pasiūlą, pritraukiant daugiau brandesnių studentų;
- siekiant sumažinti arba išvengti studentų nubyrėjimo dėl medicininių priežasčių, reikėtų užtikrinti, kad stojantieji į jūreivystės programas gautų aiškią informaciją apie medicininius reikalavimus, pvz., studijų programos apraše LAJM tinklalapyje;
- apsvarstyti galimybę paįvairinti baigiamuosius reikalavimus, kad studentai turėtų daugiau pasirinkimų ir taip padidėtų absolventų skaičius;
- norint padidinti studentų dalyvavimą mokslinėje veikloje, reikėtų sistemingiau įtraukti studentus į tyrimus;
- spręsti klausimus, susijusius su kreditų pripažinimu, studentams grįžus po mainų programų, sumažinant studentų akademines skolas ir praplečiant siūlomas galimybes už „Erasmus“ programos ribų;
- sustiprinti tarpkultūrinę mokymosi patirtį, į studijų programas įtraukiant didesnę tarpkultūrinio mokymo apimtį ir pagerinant integraciją tarp lietuvių ir užsienio studentų;
- praplėsti tarptautiškumo vietoje skatinimo veiklų apimtį, įskaitant, bet neapsiribojant trumpesniu bendradarbiavimu su partneriais dėl projektų, studentų ir darbuotojų įtraukimu į taikomąsias mokslines veiklas;
- tęsti investicijas į anglų kalbos žinių tobulinimą, ypač atsižvelgiant į internacionalizacijos tikslus ir studijų programą anglų kalba siūlymą;
- apsvarstyti galimybę labiau įtraukti socialinius partnerius į rinkodaros iniciatyvas, kad priėmimo reikalavimai būtų geriau priderinti prie galimų studentų lūkesčių.