Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Vilniaus dizaino kolegija

Informacija atnaujinta 2019 m. Kovo 05 d.

Apie mokymo įstaigą

Vilniaus dizaino kolegija (VDK) įkurta 1997 m., bet dabartinė jos struktūra iš esmės sudaryta 2009 m. Tai vienintelė privati meno studijų aukštoji mokykla Lietuvoje. Jos steigėja ir savininkė – Giedrė Fledžinskienė, ilgalaikė Vilniaus dailės akademijos dėstytoja. 2008–2013 m. kolegijoje du kartus vyko pokyčiai – buvo keičiama valdymo struktūra, sudarant sąlygas racionaliai paskirstyti atsakomybę, kad būtų galima optimaliau siekti strateginių tikslų ir jų veiksmingumo. 

Šiuo metu VDK menų srityje vykdo 6 studijų programas, kuriose studijuoja 466 studentai ir dėsto 69 dėstytojai. 

VDK vizija – aktyvus dalyvavimas Lietuvos ir tarptautiniame akademiniame, meniniame, socialiniame, visuomeniniame, kultūriniame gyvenime. VDK siekis – kokybė ir inovatyvumas, nacionalinis ir tarptautinis pripažinimas, dinamika. 

VDK misija – kokybiškos ir tarptautiniu mastu pripažįstamos aukštojo mokslo studijos; lankstumas ir greita reakcija į darbo rinkos pokyčius; išsilavinusios, kūrybingos, pilietiškos, etiškos, savarankiškos ir tvarų dizainą kuriančios asmenybės ugdymas.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 6 asmenų, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2014 m. lapkričio 25–27 d.

  • Prof. John Butler, grupės vadovas, Birmingemo miesto universiteto Birmingemo menų mokyklos vadovas, profesorius, Didžioji Britanija;
  • Hermina Pika Radmilovič, vertinimo sekretorė, patyrusi Europos universitetų asociacijos institucinio vertinimo programos ekspertė, Mariboro universiteto Kokybės užtikrinimo centro vadovė (Slovėnija);
  • Mike Fox, aukštojo mokslo srities konsultantas, kokybės užtikrinimo ir gerinimo ekspertas, laikinai einantis Dizaino fakulteto vadovo pareigas, šiuo metu atliekantis doktorantūros studijų mokslinį darbą apie Meno ir dizaino programų rengimą, pritaikytą netradiciniams besimokančių asmenų poreikiams (Airija);
  • Renee Turner, Piet Zwart instituto direktorė, kvalifikuota kokybės užtikrinimo ekspertė (Nyderlandai);
  • Darius Bagdžiūnas, interaktyvios agentūros „Gaumina“ steigėjas ir direktorius, „Paranoic Investment“ kontroliuojančiosios bendrovės direktorius (Lietuva);
  • Ričardas Rimkus, Vilniaus kolegijos studentų atstovybės pirmininkas, Vilniaus kolegijos Verslo ekonomikos studijų programos studentas (Lietuva).

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 2014 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą dėl Vilniaus dizaino kolegijos realiųjų išteklių vertinimo (MOSTA sprendimas).

Vilniaus dizaino kolegijos veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Vilniaus dizaino kolegijos veiklą įvertinti teigiamai (vertinimo išvados).

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2015 balandžio 14 d. įsakymu Nr. SV6-17  Vilniaus dizaino kolegija akredituota 6 metams.

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

Strateginis valdymas

  • Misija, vizija, vertybės yra aiškiai apibrėžtos;
  • Strateginiai dokumentai yra suderinti su misija, vizija, nacionaline politika mokslinių tyrimų ir studijų srityje ir Europos aukštojo mokslo erdvės principais;
  • Kokybės vadybos sistema yra gerai apibrėžta; kokybės vadove aiškiai aprašyti atitinkami procesai;
  • Akivaizdus tarptautiškumo, įsipareigojimo ir paramos studentams bei personalui didinimas;
  • Tvirtai įsipareigota siekti darbuotojų karjeros ir paaukštinimo sistemos plėtros.

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą

  • Visi darbuotojai aktyviai dalyvauja profesinėje veikloje ir dalijasi patirtimi su studentais;
  • Studijų programų pasiūla atitinka Kolegijos misiją;
  • Kolegija atsiliepia į profesinių sričių poreikius;
  • Darbdaviai yra labai patenkinti studentų įgūdžiais ir kompetencijos lygiu;
  • Tvirtas įsipareigojimas dalyvauti Erasmus judumo programoje, skirtoje darbuotojams ir studentams;
  • Aukšto lygio partnerystė su socialiniais partneriais ir vertingų išteklių teikimas studentų stažuotėms bei praktikai gerokai viršija Kolegijos pagrindinius veiklos rodiklius (PVR);
  • Aukštas įsidarbinimo lygis;
  • Geros mokymosi visą gyvenimą galimybės dėstytojams.

Mokslo ir  meno veikla

  • Kadangi visi darbuotojai užsiima profesine praktika ir yra susipažinę su naujausiais pokyčiais savo profesinės veiklos srityse, tai perkeliama ir į studijų programas;
  • Yra pakankamai įrodymų apie nacionalinę ir tarptautinę meninę praktiką, kurią atlieka dauguma personalo narių;
  • Socialiniai partneriai atveria galimybę dalyvauti daugelyje mokslo taikomosios veiklos sričių pasitelkdami stažuotes, praktiką, bendradarbiavimu grindžiamus projektus ir kt.

Poveikis regiono ir visos šalies raidai

  • Teigiamas indėlis į šalies ir regiono kultūrinę, socialinę ir aplinkos raidą;
  • Bendradarbiavimu grindžiamų nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinimas;
  • Įgūdžių ir žmogiškojo kapitalo teikimas siekiant patenkinti profesinius vietos ir regionų pramonės poreikius;
  • Atstovavimas pagrindinėse profesinių įstaigų ir savanoriškų organizacijų nacionalinėse valdybose;
  • Neformaliai įgytų kompetencijų ir mokymo pripažinimo projekto įgyvendinimas (2013–2014 m.).

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • Kokybės užtikrinimo procedūros ir visi reikiami duomenys turi būti sisteminami ir apibendrinami, o rezultatai aiškiai pateikiami susipažinti personalui, studentams ir socialiniams partneriams;
  • Turėtų būti organizuojami savianalizės proceso kritinio mąstymo mokymai, nes savianalizės suvestinė yra iš esmės aprašomojo pobūdžio ir rengiama vadovaujantis vertinimo proceso rekomendacinėmis gairėmis.  Studentai, administracinis personalas ir socialinių partnerių atstovai turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese;
  • Reikėtų geriau nustatyti veiklos valdymo struktūrą ir atsakomybę (Direktorius – Akademinė taryba – Metodinė taryba – Fakultetai);
  • Studentai ir socialiniai partneriai turėtų būti reguliariai informuojami apie strateginius dokumentus ir vykdomus kokybės procesus bei aktyviai dalyvauti visuose lygmenyse;
  • Nors teisiškai neprivaloma, rekomenduojame, kad Kolegija įsteigtų išorės ekspertų arba patariamąją valdybą, kurios nariai susitiktų su aukštesniąja vadovybe ir socialiniais dalininkais bei tartųsi, svarstytų ir teiktų grįžtamąjį ryšį apie planavimą, strateginę viziją ir vadovavimo metodus;
  • Būtina geriau išaiškinti PVR pasiekimo lygį, kad būtų galima įvertinti fakultetų pažangą kokybės srityje;
  • Reikėtų įdiegti Personalo vadybos plėtros sistemą (PVPS), kuri užtikrintų, kad visas personalas (akademinis ir neakademinis) su Direktoriumi aptartų ir nustatytų prioritetus ateinantiems metams;
  • Kolegija turėtų stiprinti savo veiklos procedūras ir įvesti formalų sertifikuotą pedagogikos aukštajame moksle kursą, kuriam būtų skiriami tinkami ištekliai ir kuris būtų privalomas visiems naujiems pedagoginiams darbuotojams;
  • Akivaizdu, kad Kolegija labai stengiasi vykdyti kokybės užtikrinimo procedūras, tačiau rekomenduojame daugiau dėmesio skirti kokybei gerinti;
  • Gerinti Kolegijos supratimą apie į studentus orientuotą mokymąsi ir kokybės vertinimo procesų poveikį (Europos studentų sąjungos (ESS) nuoroda: http://www.esu-online.org/pageassets/projects/projectarchive/100814-SCL.pdf );
  • Remtis tęstinio profesinio tobulėjimo (TPT) programa, grindžiama absolventų, socialinių partnerių ir kūrybinių industrijų poreikiais kaip Kolegijos mokymosi visą gyvenimą programos dalimi;
  • Įdiegti papildomą pedagoginį mokymą apie į studentus orientuotą mokymąsi ir elektroninio mokymosi mokymo strategijas;
  • Plėtoti visos Kolegijos studentų išlaikymo ir paramos strategiją;
  • Įsteigti alumni asociaciją, kuri veiktų kaip formali struktūra ir joje absolventai galėtų prisidėti prie programos ir strateginių pokyčių, taip pat plėtoti tarpdisciplininį tinklą, padedantį kurti vietos ir regioninius tinklus;
  • Formuoti aiškesnę strategiją ir tarptautiškumo politiką, kuri apimtų studijų turinį, personalo narius, mokslo taikomuosius tyrimus, ir t.t.;
  • Užtikrinti didesnį nuoseklumą vertinant studentų grįžtamąjį ryšį (gerosios patirties pavyzdys: http://www.sparqs.ac.uk/resources.php);
  • Sukurti privačią studijų erdvę studentams, kur jie galėtų susitikti ir turėtų daugiau galimybių ilgesnį laiką naudotis infrastruktūra, dirbtuvėmis, biblioteka, ir t.t.;
  • Aiškiau apibrėžti mokslo taikomąją veiklą atsižvelgiant į Kolegijos studijų dalykus, su dizainu susietą mąstymą, pramonės žinių perdavimą, profesinį tobulėjimą, intelektinę nuosavybę ir ryšių su kitomis susijusiomis sritimis paiešką;
  • Dizaino kolegija turėtų dalyvauti mokslo taikomųjų tyrimų veikloje, remti personalo tobulėjimą ir skatinimą, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su dizaino pramonės atstovais ir siekti gauti pajamų iš Europos mokslinių tyrimų erdvės;
  • Įsteigti vyresniąją patariamąją tarybą, kurioje būtų galima pasinaudoti išorės ekspertų patirtimi, susijusia su Europos mokslinių tyrimų erdve, ir specialiomis taikomųjų mokslinių tyrimų žiniomis dizaino srityse;
  • Rasti būdų, kaip strategiškai bendradarbiauti su naujais ir esamais socialiniais partneriais, siekiant plėtoti mokslo taikomąją veiklą (žinių perdavimą, naujas technologijas, intelektinę nuosavybę, tęstinį profesinį tobulėjimą);
  • Nacionaliniu lygmeniu Švietimo ir mokslo ministerija turėtų aiškiau apibrėžti mokslo taikomąją veiklą dizaino srityse;
  • Kolegija turėtų stengtis būti strategiška siekdama partnerystės, nustatyti savo veiklos prioritetus ir oficialiai įtvirtinti mokslo taikomosios veiklos tikslus;
  • Rekomenduojama įgyvendinti aiškiau apibrėžtus PVR tikslus ir geriau integruoti esamą sistemą į kasdienius valdymo, pažangos skaidrumo procesus, taip pat tinkamai ir laiku keistis informacija;
  • Reikėtų nustatyti aiškias nišines specializuoto dizaino sritis, atitinkančias akademinį portfelį ir personalo praktinę patirtį, atsižvelgiant į pramonės ir rinkos poreikius, kad Kolegija galėtų įtvirtinti savo poziciją nacionaliniu ir tarptautiniu mastu ir plėtoti tvirtesnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais bei generuoti pajamas vykdydama mokslinius tyrimus;
  • Kolegija turėtų aktyviau stengtis ieškoti galimybių, iššūkių, partnerių, galinčių padidinti studento kuriamos naujos vertės galimybes (praktikos ir (arba) baigiamojo darbo rengimo metu), siekdama didesnio poveikio visos šalies ar regiono raidai;
  • Kolegija formaliai nepripažįsta dėstytojų ir administracinio personalo dalyvavimo einant įvairias pareigas ir prisiimant atsakomybę už Kolegijos ribų. Kolegija turėtų įdiegti formalų personalo metinio vertinimo procesą kaip priemonę, kuria būtų pripažįstami ir palaikomi dėstytojų ir administracinio personalo poreikiai ir atlyginama už jų pastangas, ir iš tikrųjų pripažinti bei skatinti šią veiklą ir siekti didinti darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją.

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą galima rasti čia.

Atgal