Vertinimo rezultatai

Klaipėdos universitetas

Informacija atnaujinta 2018 m. Rugpjūčio 03 d.

Apie mokymo įstaigą

1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu įkurtas Klaipėdos universitetas (toliau – Universitetas) per tris akademinės veiklos dešimtmečius sėkmingai išaugo į daugiasritį, į tarptautinius akademinius tinklus integruotą, Baltijos regiono jūros mokslų ir studijų centrą. Veikdamas Vakarų Lietuvos regione ir pajūrio zonoje, Universitetas didelį dėmesį skiria jūros mokslams ir studijoms bei Baltijos regiono tyrimams, kurie formuoja Universiteto identitetą ir yra jo veiklos stiprybės pagrindas.
Universiteto vizija – ateičiai kuriantis universitetas su pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais bei Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis. Misija – svarbiausia darnią socialinę, kultūrinę ir ekonominę regiono pažangą skatinanti institucija, kurios veikla skirta kūrybingoms asmenybėms ugdyti ir visuomenės gerovei kurti. 2020 m. spalio 1 d. duomenimis, Universitete studijavo apie 2 500 visų trijų pakopų studentų.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 6 žmonių, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2021 m. balandžio 27–29 d.:

Emeritas Prof. Dr. Jethro Newton, grupės vadovas, Česterio universitetas, Jungtinė Karalystė;
Dr. Tara Ryan, grupės sekretorė, Duno Laoghaire'o meno, dizaino ir technologijos instituto partnerysčių ir studentų aptarnavimo vadybininkė, Airija;
Doc. dr. Armand Faganel, Primorskos universiteto vadybos fakulteto, vadybos departamento asocijuotas narys, Slovėnija;
Prof. dr. Janusz Uriasz, Lenkijos akreditacijos komisijos narys, Lenkija;
Dr. Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė, Lietuva;
Erikas Jankūnas, studentas, Vilniaus universiteto studentų atstovybės TSPMI magistrantūros pirmakursių kuratorius, Lietuva.

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Klaipėdos universitetas išorinio vertinimo metu buvo įvertintas teigiamai. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. SV6-15 Klaipėdos universitetas akredituotas 7 metams.

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis	Įvertinimas
Strateginis valdymas	Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą	Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla	Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai	Teigiamas
MOSTA sprendimas	Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

Kalbant apie naują Strateginį plėtros planą 2021–2030 ir įvykdytą 2012–2020 planą, ekspertų grupė patvirtino, kad Universiteto konsultacijų dėl strateginių tikslų ir uždavinių kūrimo ir pažangos stebėsenos procesai yra skaidrūs. Fakulteto ir instituto planavimas yra gerai su tuo suderintas.
Organizaciniai ir struktūriniai pokyčiai, įvesti po paskutinio išorinio vertinimo, padidino organizacinį efektyvumą ir yra aiškiai suprantami Universiteto darbuotojams.
Tarp studentų sąjungos ir platesnės studentų organizacijos bei Universiteto vyresniosios vadovybės yra geri santykiai, taip pat yra daug galimybių studentų atstovavimui ir dalyvavimui akademinio valdymo organuose visuose organizacijos lygmenyse.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

Universitetas turėtų užbaigti 2012 m. institucinio vertinimo rekomendaciją parengti ir įgyvendinti išsamų Rizikos registrą ir Rizikos vertinimo planą, apimantį visą strateginę veiklą ir operacijas; be to, kiekvienas fakultetas ir institutas turėtų vykdyti tą pačią veiklą savo lygmeniu.
Universitetas pripažįsta, kad trūksta duomenų apie absolventų karjeros ir užimtumo vietas ir jų stebėsenos, ir kad atsakomybė šiuo metu yra decentralizuota. Ekspertų grupė rekomenduoja, kad atsakomybė ir šių klausimų priežiūra būtų centralizuota vadovaujant prorektoriui, o kokybiniai ir kiekybiniai duomenys būtų renkami ir analizuojami siekiant kasmet teikti ataskaitas Senatui. Dėl to turi būti parengtas metinis veiksmų planas, siekiant užtikrinti veiksmingesnę absolventų užimtumo vietų stebėseną ir priežiūrą.
Kokybės vadove paprastai turėtų būti nurodymų dėl procedūrų. Nors vadove yra informacijos apie aukštesnio lygio principus ir įsipareigojimus, ypač susijusius su ISO standartais ir valdymo procesais, jame nėra aprašyti procesai ir procedūros, užtikrinantys ir gerinantys mokymosi ir mokymo kokybę bei studentų patirtį, arba nuolatinės studijų programų stebėsenos ir peržiūros procedūros. Nors jame išvardytos pagrindinės ESG 1 dalies antraštės, neaprašomi jokie procesai ar procedūros, kaip šios gairės yra naudojamos ir įgyvendinamos. Todėl kokybės vadovas turėtų būti peržiūrėtas, persvarstytas ir atnaujintas, kad būtų įtrauktos Universiteto akademinės kokybės užtikrinimo procedūros.
Formalios rašytinės ir archyvuotos metinės ataskaitos kiekvienai studijų programai neturėjimas ir pasikliovimas trejų metų savianalize yra nepakankamas užtikrinti akademinę kokybę. Rekomenduojama, kad visos studijų programos (arba susijusios studijų programos ar studijų kryptys) užpildytų tokią ataskaitą. Turėtų būti atsižvelgta į ESG gaires dėl studijų programų vidinio vertinimo, kai tikimasi, kad kasmet bus atliekamas programos turinio vertinimas atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, visuomenės poreikius, pažangą ir studijų nutraukimą, studentų vertinimo metodus, studentų grįžtamąjį ryšį, mokymosi aplinką ir paramos studentams paslaugas.
Taikomos studentų grįžtamojo ryšio rinkimo procedūros naudojant studentų apklausas, ir yra mechanizmų tai aptarti ir analizuoti, tačiau rekomenduojama sukurti mechanizmus, kaip sistemingai informuoti auditorijos grupes ar visus studentus apie veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama atlikti „užtikrinti informacijos grįžtamąjį ryšį“, atsižvelgiant į pateiktame atsiliepime iškeltas problemas.
Šiuo metu Universitetas peržiūri savo lygybės, įvairovės ir įtraukties politiką, ir tai turi būti sveikintina. Turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai patenkinti visų studentų (besimokančiųjų) ir darbuotojų poreikius bei teises, nepriklausomai nuo lyties, negalios, etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos, šeiminės padėties, religijos ar tautybės. Persvarstyta politika turėtų apimti visą akademinę ir administracinę veiklą bei funkcionavimą.
Ekspertų grupė rekomenduoja Universitetui atlikti išsamią centralizuotos pagalbos studentams produktyvumo ir veiksmingumo peržiūrą. Šiose išvadose turėtų būti apsvarstyta „vieno langelio“ principo sukūrimo nauda visoms pagalbos studentams paslaugoms, įskaitant konsultacijas dėl karjeros ir stažuotes; karjeros ir absolventų stebėseną ir sekimą; akademinį konsultavimą; bendravimo įgūdžių lavinimą; tarptautinį judumą ir konsultacijas užsienio studentams; psichologinį konsultavimą ir gerovę; ir stipendijas.
Pažymint, kad yra tam tikrų priemonių, kaip sušvelninti ir reaguoti į studentų išlaikymo ir studijų nutraukimo problemą, kuri yra didžiausia tarp pirmosios pakopos ir pirmojo kurso studentų grupių, rekomenduojama, kad koordinavimui sustiprinti reikalingi papildomi aktyvūs ir prevenciniai mechanizmai tarp studijų programų ir pagrindinių pagalbos studentams paslaugų. Tai turėtų apimti tikslinę paramą pirmosios pakopos studentams per išsamią pirmojo semestro įvadinę programą, studijų įgūdžius, sekimą, akademines konsultacijas ir tikslinių grupių diskusijas.
Yra tinkamų įrodymų, kad Universitetas bendradarbiauja su regioniniais partneriais vykdydamas įvairius mokslinių tyrimų projektus. Tai galima sustiprinti taikomųjų tyrimų ir žinių perdavimo srityje, kur reikėtų nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, siekiant užtikrinti, kad Universitetas oficialiai matuotų ir stebėtų tyrimų poveikį, ypač tenkinant regionų suinteresuotųjų šalių poreikius.
Universitetas padarė pažangą nuo ankstesnio institucinio vertinimo visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje, tačiau ekspertų grupė sutinka su išorės socialinių dalininkų nuomone, kad reikėtų išnagrinėti galimybes tobulinti šią sritį. Rekomenduojama, kad būtų konsultuojamasi su išorės socialiniais dalininkais dėl jų poreikių, susijusių su trumpais kursais ir specialiųjų sričių mokymo programomis, kurių reikia verslui.

Atgal