Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Europos humanitarinis universitetas

Informacija atnaujinta 2019 m. Balandžio 05 d.

Apie mokymo įstaigą

Europos humanitarinis universitetas – tai nevalstybinis universitetas, kuris šiuo metu yra įsikūręs Vilniuje. Šis universitetas buvo įsteigtas 1992 m. Minske, Baltarusijoje, o 2004 m. perkeltas į Vilnių, dėl politinių sumetimų priverstinai jį uždarius Minske. Universitetas įregistruotas 2006 m. ir šiuo metu yra Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalis.

Universitetas vykdo pirmos ir antros pakopos studijų programas politikos mokslų, dizaino, paveldo studijų, teisės ir komunikacijos studijų kryptyse. 

Ekspertų grupė

2017 m. spalio 17–19 d. pakartotinio vertinimo metu  EHU vizitavo ši ekspertų grupė, sudaryta iš 6 asmenų:

  • Prof. Andrew Steven Goodspeed (vertinimo vadovas), Pietryčių Europos universiteto profesorius, mokslo prorektorius (Makedonija); 
  • Dr. Trish O‘Brien (ekspertų grupės sekretorė), nepriklausoma konsultantė, buvusi Airijos kokybės užtikrinimo agentūros strateginio planavimo ir komunikacijos vadovė  (Airija);
  • Assoc. Prof. Dr. Turo Virtanen,  Helsinkio universiteto  politikos mokslų docentas, daugybės darbo grupių, sukurtų Helsinkio universiteto administravimui ir valdymui tobulinti, narys (Suomija);
  • Prof. Neil Cameron Sammells, Bath Spa universiteto prorektorius, profesorius (Jungtinė Karalystė);
  • Danguolė Kiznienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, mokytoja, buvusi Britų tarybos Partnerysčių ir projektų vadovė (Lietuva);
  • Benas Gabrielis Urbonavičius, Kauno technologijos universiteto medžiagų inžinerijos doktorantas (Lietuva).

2014 m. spalio 14–16 d. vizite dalyvavo ši ekspertų grupė, sudaryta iš 6 asmenų:

  • Prof. David Timms, grupės vadovas, aukštojo mokslo konsultantas, Jungtinė Karalystė;
  • Ewa Kolanowska, grupės sekretorė, aukštojo mokslo konsultantė, Lenkija;
  • Prof. Andrew Goodspeed, Pietryčių Europos universiteto mokslinių tyrimų Rektorius ir Prorektorius, Kosovo akreditavimo agentūros kokybės užtikrinimo ekspertas, Makedonija;
  • Dr. Irene Mueller, aukštojo mokslo konsultantė, Austrija;
  • Dr. Aleksandras Abišala, konsultacinės įmonės UAB „A. Abišala ir partneriai“ direktorius, Lietuva;
  • Matthew Kitching, Birkbeck Koledžo magistrantūros studentas, „Bucks“ studentų sąjungos narystės paslaugų vadovas, QAA ekspertas, Jungtinė Karalystė. 

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

2019 m. balandžio 5 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-363  išduotas naujas leidimas  vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą Viešajai įstaigai „Europos humanitarinis universitetas“.  

2019 m. sausio mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro organizuoto vertinimo metu, ekspertai teigiamai įvertino paraiškos dokumentus leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.  

2018 m. spalio mėnesį Europos humanitarinis universitetas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.


2018 m. vasario 12 d. Švietimo ir mokslo ministrės įsakymu Nr. V-139 panaikintas Europos humanitarinio universiteto leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Šis įsakymas turėjo įsigalioti 2019-07-01. 

2017 m. Europos humanitarinio universiteto veikla įvertinta neigiamai (vertinimo išvados). MOSTA sprendimas.

Sprendimas vertinti neigiamai priimtas atsižvelgiant į:

  • Tarptautinės ekspertų grupės parengtas vertinimo išvadas ir siūlymą EHU veiklą įvertinti neigiamai.
  • Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos sprendimą pritarti vertinimo išvadoms.

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. IV2-3 Europos humanitarinis universitetas vertinamas neigiamai.


2014–2015 m. EHU veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateikė išvadą apie EHU realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams (MOSTA išvados).

Europos humanitarinio universiteto veikla įvertinta neigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Europos humanitarinio universiteto veiklą įvertinti neigiamai (vertinimo išvados).

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2015 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. SV6-4 Europos humanitarinis universitetas akredituotas 3 metams


 

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Neigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Neigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

Ekspertai, vertinę aukštosios mokyklos veiklą, pažymėjo, kad jie aiškiai suvokia, jog antrasis neigiamas Lietuvos edukologijos universiteto veiklos vertinimas lems leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimą. Vertinimo metu ekspertų grupė pastebėjo gerosios praktikos pavyzdžių ir suformulavo rekomendacijas, kurias, ekspertų nuomone, aukštosios mokyklos Taryba ir administracija turėtų panaudoti gerindama veiklą iki kol Švietimo ir mokslo ministerijoje bus priimtas sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo.

2017 m. pakartotinio EHU vertinimo metu ekspertai konstatavo šiuos gerosios praktikos momentus:

  • institucinis gyvybingumas formuojant naujus komitetus, išbandant naujas idėjas ir reaguojant į iššūkius;
  • stiprus vietos ir tarptautinių socialinių dalininkų ir socialinių partnerių palaikymas;
  • efektyvus „Moodle“ platformos panaudojimas;
  • atsidavęs ir universitetui lojalus akademinis ir administracinis personalas;
  • akivaizdus kolegialumas ir esprit de corps tarp studentų;
  • vertinimo ir skundų procedūros sąlygoja efektyvius pakeitimus ar pagerinimus;
  • personalo tarpe populiarumo sulaukę naujausi darbo sutarčių pakeitimai.

2014 m. EHU vertinimo metu ekspertai konstatavo šiuos gerosios praktikos momentus: 

  • Universiteto absolventų žinios ir įgūdžiai yra labai gerai vertinami darbo rinkoje.
  • Įvairių užsienio kalbų mokymas (anglų, prancūzų, vokiečių).
  • Geras ryšių palaikymas su absolventais ir skatinimas juos jaustis Universiteto bendruomenės dalimi.
  • Gerai išnaudojama EHU darbuotojų patirtis, įgyta kitų šalių institucijose, ir kompetencija, siekiant patobulinti studijų dalykus ir mokymo metodus.
  • Mokslinių tyrimų planavimo ir ataskaitų teikimo sistema ir periodiniai kvietimai teikti mokslinių tyrimų projektų koncepcijų aprašus, siekiant į instituciją orientuoto požiūrio.
  • Gana platus Universiteto dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir geras judumo išnaudojimas, siekiant tolesnio tarptautiškumo plėtojimo.
  • Aktyvus darbuotojų dalyvavimas  įvairiose organizacijose ir savanoriškoje veikloje.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

2017 m. pakartotinio EHU vertinimo metu tarptautinė ekspertų grupė konstatavo šiuos svarbiausius Europos humanitarinis universiteto veiklos trūkumus:

  • Nors EHU padarė pažangą įgyvendindamas ne vieną 2014 m. rekomendaciją dėl strateginio planavimo, universitetui trūksta nuosekliai dokumentais pagrįstos ir suprantamos misijos bei jos suderinimo su strateginiu planu.
  • 2014 m. išsamiai aptarti svarbiausi ir susiję klausimai dėl universiteto misijos, planavimo ir finansavimo iki šiol nėra išspręsti.
  • Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti.
  • Trūksta stabilaus vadovavimo universitetui, nuo 2014 m. EHU rektoriaus pareigas ėjo trys asmenys. Stabili lyderystė ir vadyba labai svarbios norint susitarti dėl EHU paskirties ir ateities.
  • Universiteto padėtis toliau lieka iš esmės pažeidžiama ir jis toliau netenkina nacionalinių teisės aktų reikalavimų kai kuriose srityse, pirmiausia MOSTA nustatytų reikalavimų realiesiems ištekliams; be to, universitetas neturi rizikos plano veikti pasikeitus nuo jo nepriklausančioms ir nenumatytoms finansinėms aplinkybėms.
  • Nors EHU pavyko įgyvendinti labai reikšmingus valdymo administravimo ir personalo pokyčius, didžioji jų dalis buvo inicijuoti per praėjusius šešis – aštuoniolika mėnesių, o dalis jų tik planuojami. Vertinimo metu universitetas negalėjo pateikti ekspertams šių pokyčių efektyvumo įrodymų.
  • Esminė 2014 m. veiklos vertinimo išvadose pateikta rekomendacija buvo universitetui parengti nuoseklią mokslinių tyrimų strategiją, kurioje būtų nustatyti strategijos prioritetai ir sąsajos su organizacijos strategija. Tačiau ir 2017 m. konstatuota, kad universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą. Universitetą varžo dabartinis finansavimo modelis ir nuoseklios strategijos stoka.
  • EHU dar tik kuria intensyvia mokslo veikla užsiimančio universiteto pagrindus. Dabartiniame universiteto strateginiame plane nėra nustatyta, kad moksliniai tyrimai yra svarbi EHU veiklos dalis.
  • EHU išreiškė norą padidinti atvykstamąjį personalo judumą, siekdamas paremti dėstymą ir mokslinių tyrimų veiklą, taip pat studentų mainus, tačiau neturi oficialaus plano, kaip to pasiekti.

Vertinę aukštosios mokyklos veiklą ekspertai pažymėjo, kad EHU nesilaiko kai kurių Lietuvos teisės aktų reikalavimų: vizito 2017 m. spalio. 17-19 d. metu EHU dar nebuvo suvedę duomenų apie 2017 metais priimtus studentus į Valstybinį studentų registrą; taip pat nebuvo pateikta informacijos apie priimtųjų iš užsienio šalių kvalifikacijų pripažinimą. Ekspertų grupė nustatė, kad dalis vidinių aukštosios mokyklos dokumentų vedama ne lietuvių kalba, taip pažeidžiant Valstybinės kalbos įstatymą.


2014 m. EHU vertinimo metu ekspertai konstatavo šiuos svarbiausius trūkumus:

Strateginis valdymas

  • Persvarstyti savo misiją ir tapatybę bei suformuluoti aiškų savo misijos apibūdinimą.
  • Sukurti formalizuotą procesą, skirtą strateginiams planams rengti ir persvarstyti, taip pat nustatyti konkrečius planų rengimo ir persvarstymo laikotarpius.
  • Užtikrinti, kad naujas strateginis planas būtų išsamus dokumentas, apimantis išorės ir vidaus aplinkos analizę, strateginius tikslus, laukiamus rezultatus ir susijusius rodiklius, veiklą, padedančią siekti tikslų, orientyrų ir susijusių terminų, taip pat išteklių, kurie reikalingi planui įgyvendinti, sąmatą.
  • Rengti tiksliai su strateginiu planu susietus metinius planus.
  • Į naują strateginį planą įtraukti nuoseklius kiekybinius ir kokybinius strateginių tikslų rodiklius.
  • Persvarstyti procedūras strateginio plano įgyvendinimui stebėti ir dabartinį metinių ir tarpinių ataskaitų formatą.
  • Sukurti mechanizmus, kuriais visi darbuotojai būtų reguliariai informuojami apie pažangą.
  • Viešai skelbti apie savo sėkmę kaip galimybę suburti glaudžią akademinę bendruomenę.
  • Pateikti išsamesnius programų vidaus patvirtinimo, stebėsenos ir peržiūros procedūrų aprašymus.
  • Aiškiau ir išsamiau apibrėžti mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimo procedūras.
  • Paspartinti pažangą, įgyvendinant kokybės vadybos sistemą.
  • Sukurti kompleksinę studentų valdymo sistemą.
  • Užtikrinti, kad valdymo organai sukurtų tvirtą vadovavimo sistemą, užtikrinant kokybę.
  • Skatinti studentus aktyviau dalyvauti užtikrinant kokybę ir juos informuoti apie vertinimo apklausų išvadas.
  • Plėsti narystę Valdančioje taryboje, apimant socialinius ir verslo partnerius, ypač Lietuvoje.
  • Siekti pažangos diegiant tiek akademinio, tiek administracinio personalo rezultatų vertinimo procedūras.
  • Įdiegti darbuotojų paskatų sistemą, taip pat rasti būdų, kaip darbuotojams teikti nefinansines paskatas.
  • Parengti institucinę personalo mokymo politiką.
  • Apsvarstyti galimybę rengti mokymus apie universitetų valdymą darbuotojams ir Studentų sąjungos nariams.
  • Konsultuotis su EHU Patikos fondu ir kitais pagrindiniais paramos teikėjais, prieš priimant strateginius sprendimus, kurie turi didelį finansinį poveikį.
  • Parengti ir įgyvendinti akademinės etikos kodeksą ir užtikrinti, kad darbuotojai ir studentai būtų visiškai susipažinę su šiuo kodeksu ir laikytųsi jo nuostatų.

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą

  • Įdiegti aiškią procedūrą, pagal kurią būtų vykdoma studentų praktikos stebėsena.
  • Apsvarstyti, kaip išplėsti kursų pasiūlą ir paversti ją patrauklesne, taip pat parengti metodiką, pagal kurią būtų pripažįstamas ankstesnis mokymasis.
  • Patobulinti absolventų apklausos klausimyną.
  • Užmegzti ryšius su įvairesniais Lietuvos socialiniais ir verslo partneriais, kad galėtų su jais konsultuotis dėl naujų ir esamų studijų programų.
  • Įdiegti formalų mechanizmą, pagal kurį būtų renkamas struktūrinis grįžtamasis ryšys apie naujas ir esamas studijų programas iš socialinių ir verslo partnerių.
  • Konsultuotis su Lietuvos socialiniais ir verslo partneriais dėl to, kokius kursus EHU galėtų pasiūlyti jiems kaip mokymosi visą gyvenimą programos dalį.
  • Palengvinti ir paskatinti išvykstamąjį studentų ir dėstytojų judumą.

Mokslo ir (arba) meno veikla

  • Parengti nuoseklią institucinę strategiją moksliniams tyrimams plėtoti.
  • Nustatyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius tikslus, įtraukiant juos į Mokslinių tyrimų planavimo ir ataskaitų teikimo sistemą.
  • Įtraukti mokslinių tyrimų pajamų ir išlaidų apskaitos metodą į Mokslinių tyrimų planavimo ir ataskaitų teikimo sistemą.
  • Sukurti interneto svetainėje puslapį, kuriame būtų pateikiami visi turimi duomenys apie Universitete atliekamus mokslinius tyrimus ir sukurta mokslo darbuotojams skirta diskusijų vieta.
  • Plėsti Lietuvos akademinių, socialinių ir verslo partnerių dalyvavimą savo mokslinių tyrimų veikloje.
  • Teikti institucinę paramą, kad mokslo darbuotojai, rengdami projektų pasiūlymus, būtų finansuojami iš Lietuvos mokslo tarybos skiriamų lėšų.

Poveikis regionų ir visos šalies raidai

  • Į savo naują strateginį planą įtraukti konkrečias priemones, kuriomis siekiama daryti poveikį regionų ir nacionaliniu lygmeniu Lietuvoje.
  • Sudaryti ir reguliariai atnaujinti darbuotojų vykdomos savanoriškos veiklos sąrašą.

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą po 2014 m. vertinimo galima rasti čia.

Atgal