Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Informacija atnaujinta 2019 m. Kovo 21 d.

Apie mokymo įstaigą

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) savo veiklą pradėjo 1992 m. 1994 m. ji tapo universitetinio lygmens aukštąja mokykla, 1998 m. akademijai suteiktas garbingas partizano generolo Jono Žemaičio vardas. 

LKA vykdomos 9 studijų programos (6 bakalauro, 3 magistrantūros) ir 1 mokslo krypties doktorantūros studijos. Šiuo metu akademijoje studijuoja 382 studentai ir dirba 71 dėstytojas. 

LKA vizija –tapti geriausiu lyderius rengiančiu universitetu Lietuvoje, išskirtiniu, šiuolaikišku, plačiai pripažintu ir konkurencingu, teikiančiu trijų pakopų universitetinį išsilavinimą Lietuvos ir kitų šalių karininkams, vykdančiu aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, nuosekliai įgyvendinančiu mokymosi visą gyvenimą principus. Siekdama tapti reikšmingu nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu saugumo, gynybos ir karybos studijų universitetu ir kompetencijų centru, LKA kuria veiksmingą bendradarbiavimo su kitais universitetais ir užsienio mokslo tyrimo centrais sistemą, mokslinių tyrimų rezultatų diegimo krašto apsaugos sistemoje ir jų sklaidos mechanizmą. 

LKA misija – rengti ir ugdyti visapusiškai išsilavinusius, kritiškai mąstančius, savarankiškus karininkus. Kokybišką būsimų karininkų rengimą ir ugdymą užtikrina efektyvios ir tikslingai derinamos universitetinės ir karybos studijos, grindžiamos šiuolaikiniais mokymo metodais ir moksliniais tyrimais, aukščiausiomis dėstytojų ir kitų darbuotojų kompetencijomis. Akademija rengia aktyvius ir atsakingus šalies nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos karininkus vadus, kurie besąlygiškai vadovautųsi šalies Konstitucija, Lietuvos kariuomenės vertybėmis, būtų pasirengę veikti sudėtingomis nacionalinio saugumo ir gynybos sąlygomis. 

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 6 asmenų, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2014 m. gegužės 6 – 8 d.:

  • Prof. dr. Jon Lynn Davies, grupės vadovas, buvęs kanclerio pavaduotojas Anglijos Raskino universitete ir La Trobe universitete, aukštojo mokslo konsultantas, Jungtinė Karalystė;
  • Dr. Norma Ryan, grupės sekretorė, Korko universiteto kolegijos Kokybės viešinimo skyriaus direktorė, Airijos universitetų asociacijos narė, Airija;
  • Krista Haak, Estijos apsaugos mokslų akademijos prorektorė akademiniams reikalams, Estija;
  • Prof. dr. Wlodzimierz Miszalski,  Karinio technologijos universiteto profesorius, NATO  mokslo ir technologijos organizacijos Sistemos analizės ir studijų grupės atstovas Lenkijai, Lenkijos inžinerijos asociacijų federacijos prezidentas, Lenkija;
  • Dr. Audrius Skaistys, asociacijos „Atlanto sutarties Lietuvos bendrija“ pirmininkas, buvęs LR Seimo kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro eurointegracinis patarėjas, Lietuva;
  • Vytautas Raškauskas, Vilniaus universiteto bakalauro programos Politikos mokslai studentas, Lietuva.

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (GJŽLKA) veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

  • Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2013 m. birželio 14 d. sprendimą GJŽLKA realiuosius išteklius įvertinti teigiamai (MOSTA sprendimas).
  • Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą GJŽLKA veiklą įvertinti teigiamai (vertinimo išvados).

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. SV6-55 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija akredituota 6 metams.

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas
MOSTA sprendimas Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

Vertinimo grupė itin teigiamai vertina Akademiją už:

  • Akademijos strategijoje nustatytus tikslus;
  • Personalo (tiek karinio, tiek civilio) domėjimąsi studentams teikiamo švietimo kokybe ir atsidavimą;
  • Dėstytojų dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir publikacijas įvairiuose tarptautiniu lygiu pripažintuose žurnaluose; ataskaitas aktualiomis temomis;
  • Atvirų durų politiką visuose institucijos lygmenyse;
  • Akademijos organizacinės struktūros tinkamumą specifinei aplinkai ir per pastaruosius penkerius metus įgyvendintus pokyčius, siekiant ją daryti dar labiau efektyvesnę;
  • Paramą studentams ir personalui pasinaudoti tarptautinio mobilumo galimybėmis ir jos tarptautišką požiūrį;
  • Studentų skatinimą dalyvauti savanoriškų organizacijų veikloje ir jų rėmimą.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • GJŽLKA turėtų apsvarstyti strateginio planavimo plėtrą klausimais apie Tarybos ir Senato vaidmenis šiame procese ir tarptautiškumą, žmogiškųjų išteklių valdymą, finansinę strategiją ir partnerystes;
  • Turėtų įdiegti formalią kokybės užtikrinimo efektyvumo įvertinimo sistemą visose veiklos srityse. Sistemos turėtų apimti pagrindinių veiklos rodiklių nustatymą, GJŽLKA ir jos veiklos poveikio sprendimus priimančioms valstybinėms institucijoms tyrimą;
  • Papildyti Statutą kokybės užtikrinimo klausimais susijusiomis nuostatomis;
  • Išplėsti 2013–2018 m. Strategiją kokybės užtikrinimo klausimais pagal svarbą, atsižvelgiant į Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires, svarstyti nuolatinės pilno etato kokybės darbuotojo pareigybės įsteigimą;
  • Apsvarstyti, kaip Taryba galėtų padėti GJŽLKA paįvairinti jos pajamų šaltinius ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir nuolatinio profesinio tobulėjimo veiklas;
  • Apsvarstyti Senato vaidmens stiprinimo galimybes;
  • GJŽLKA turėtų nurodyti tikslią asmenų, atsakingų už mokslo veiklą, tarptautiškumą ir kokybės užtikrinimą, veiklos sutelktį ir aprėptį, siekiant informacijos aiškumo;
  • Turėtų patikslinti partnerių tikslus ir pasirinkimą, siekti aktyvinti tarptautinių mokslo veiklos partnerysčių veiklą;
  • Apsvarstyti ilgalaikiškesnius personalo tobulėjimo prioritetus;
  • Turėtų tęsti studentų ir personalo mobilumo didinimo darbą;
  • Tobulinti studentų kuravimo sistemą, užtikrinant studentų informavimą apie vertinimo rezultatus ir GJŽLKA veiksmus iškeltoms problemoms spręsti;
  • Gerinti informavimą apie akademinių studijų ir karinio rengimo pusiausvyros ir sutelkties loginį pagrindą visais lygmenimis;
  • Persvarstyti akademinių programų skaičių ir tipus, siekiant efektyvumo, panaudojant bendrus kursus, kreditus, mišrųjį mokymąsi;
  • Toliau plėtoti ir tobulinti elektroninių studijų formų metodus, siekiant sudaryti daugiau tarptautinių galimybių ir sumažinti studentų krūvį.

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą galima rasti čia.

Atgal