Vertinimo rezultatai

Mokymo įstaigos paieška:

Alytaus kolegija

Informacija atnaujinta 2019 m. Kovo 05 d.

Apie mokymo įstaigą

Alytaus kolegija (AK) – valstybinė aukštoji mokykla Pietų Lietuvos regione, įkurta 2000 m. AK patirtis siekia 1960 m., kai čia buvo įkurtas Alytaus mechanikos technikumas, vėliau reorganizuotas į Alytaus politechnikumą. 

Šiuo metu AK vykdoma 13 studijų programų, kuriose studijuoja 726 studentai ir dirba 80 dėstytojų.  

AK vizija – aktyviai ir sėkmingai tarptautinėje erdvėje veikianti aukštoji mokykla, kaip taikomųjų mokslinių tyrimų bei kultūros centras, puoselėjanti šalies tautinę kultūrą ir tradicijas, socialiai atsakinga ir atvira visuomenei.

AK misija – vykdyti kokybiškas aukštojo mokslo studijas, grindžiamas profesionalia praktika, taikomaisiais moksliniais tyrimais bei eksperimentine plėtra, ir sudaryti sąlygas asmenims mokytis visą gyvenimą.

Ekspertų grupė

Ekspertų grupė, sudaryta iš 6 asmenų, dalyvavo vizite aukštojoje mokykloje 2011 m. lapkričio 8-10 d.:

  • Dr. Brian O’Connor, grupės vadovas, buvęs Tralee technologijos instituto Verslo ir socialinių studijų fakulteto dekanas, Airija;
  • Paul Mitchell, grupės sekretorius, Aukštojo mokslo ekspertas, įmonės „Mega Mitchell Consulting“ savininkas, Jungtinė Karalystė;
  • Prof. dr. Johann Schneider, Taikomųjų mokslų universiteto Frankfurte prie Maino buvęs rektorius, buvęs Vokietijos akreditavimo tarybos narys, Vokietija;
  • Jolanta Bareikienė, Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto dekanė, Lietuva;
  • Dr. Andrius Čapas, UAB „Santaviltė“ direktorius, Lietuva;
  • Algirdas Raudonius, studentas, Vilniaus kolegijos studentas, Lietuva.

Veiklos įvertinimas ir akreditavimas

Alytaus kolegijos veikla įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

  • Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2012 m. birželio 22 d. sprendimą Alytaus kolegijos realiuosius išteklius įvertinti teigiamai (MOSTA sprendimas).
  • Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Alytaus kolegijos veiklą įvertinti teigiamai (vertinimo išvados).

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. SV6-35 Alytaus kolegija akredituota 6 metams

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. SV6-32 akreditavimo terminas pratęstas

Ekspertų įvertinimas:

Veiklos sritis Įvertinimas
Strateginis valdymas Teigiamas
Studijos ir mokymasis visą gyvenimą Teigiamas
Mokslo ir (arba) meno veikla Teigiamas
Poveikis regionų ir visos šalies raidai Teigiamas
MOSTA sprendimas Teigiamas

Aukštosios mokyklos veiklos geroji praktika

  • Kolegijos išsikovota aukšta vieta tarp Pietų Lietuvos švietimo institucijų;
  • Aktyvi ir energinga aplinka, kurią kuria kompetentingas, kūrybingas ir inovacijoms atviras kolektyvas;
  • Aukšta studentų patirties kolegijoje kokybė;
  • Studijų programos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams ir kurias labai vertina darbdaviai ir kiti partneriai;
  • Glaudūs kolegijos ir Alytaus miesto bei regiono darbo santykiai ir abipusis priklausomumas;
  • Kolegijos jautrus reagavimas į socialinių partnerių poreikius, laiku ir tinkamai organizuojant mokymą, mokslo veiklą ir kultūrinių reikmių tenkinimą;
  • Lanksčios studijų programos, kurios atitinka valstybės ir regiono poreikius;
  • Ilgą laiką kolegiją lydėjusi didelė sėkmė pritraukti išorės finansavimą.

Rekomendacijos veiklos tobulinimui

  • Kolegijos darbui darantis sudėtingesniam, būtina svarstyti kaip:
  1. griežčiau apibrėžti vaidmenis ir dalį atsakomybės pavesti kitiems vyresniems akademiniams ir administraciniams kolegijos vadovams;
  2. labiau formalizuoti politiką, procedūras, sistemas ir dokumentaciją, visų pirma strateginio planavimo procesus, žmogiškųjų išteklių politiką ir kokybės užtikrinimą;
  3. tobulinti kokybinius ir lyginamojo vertinimo veiklos rodiklius;
  4. geriau struktūruoti strateginio plano turinį ir jį sistemingai platinti visoms suinteresuotoms šalims.
  • Būsimuose strateginiuose planuose reikėtų skirti daugiau dėmesio jau nustatytiems pagrindiniams prioritetams ir pagrindinei veiklai. Pagrindinis prioritetas turėtų būti sukurti ir įgyvendinti strategijas kaip į kolegiją pritraukti tinkamai pasirengusių studentų.
  • Reikėtų atkreipti dėmesį į dideles akreditacijos pagal vieną ar kelis tarptautinius standartus (EFQM, ISO 9000) tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Siūloma iš pradžių pasitikrinti pagal šias pagrindines ESG sritis:
  1. kokybės užtikrinimo politika ir tvarka;
  2. programų ir teikiamų laipsnių tvirtinimas, stebėsena ir reguliarus vertinimas
  3. studentų vertinimas;
  4. mokomojo personalo kokybės užtikrinimas; 
  5. mokymo ištekliai ir parama studentams;
  6. visuomenės informavimas.
  • Kolegija, atlikdama savo kokybės užtikrinimo procedūrų auditą, turėtų formalizuoti ir paskelbti kai kuriuos pagrindinius studentų valdymo politikos aspektus, įskaitant vertinimą, egzaminų taisykles, studentų pažangai ir akademinėms pražangoms taikomas taisykles.
  • Atliekant kokybės sistemos auditą, turėtų būti aiškiau išdėstyti pagrindiniai punktai ir mechanizmai, skirti studentų indėliui į bendrą kokybės užtikrinimo sistemą, ir taip būtų užtikrintas studentų balso veiksmingumas.
  • Sistemingiau rengti dokumentaciją apie vėlesnius veiksmus, kurių imtasi reaguojant į programas vertinusių išorės ekspertų rekomendacijas.
  • Rekomenduojama tarptautinei veiklai sudaryti verslo planą, kuriame kolegija:
  1. išanalizuotų tokios programos vykdymui reikalingus pajėgumus ir nurodytų išteklius;
  2. sudarytų išsamų tokios programos kūrimo ir vykdymo projekto planą;
  3. įvertintų anglų kalbos gebėjimus kolegijoje ir pasiūlytų veiksmų planą kaip gerinti padėtį;
  4. užsakytų tyrimą, kokios yra rinkos galimybės pritraukti už studijas mokančius tarptautinius studentus (ir į kokias specialybes);
  5. subalansuotų išvykstančių ir atvykstančių studentų pagal Erasmus programą skaičių.
  • Reikėtų aiškiau formuluoti personalo kvalifikacijos augimo politiką, kurioje reikia rūpintis ne tik didesniu dėstytojų, turinčių daktaro laipsnį, skaičiumi. Pažanga šioje srityje tai pat padėtų padidinti dėstytojų publikacijų recenzuojamuose žurnaluose skaičių.
  • Taikomuosius mokslinius tyrimus skatina daugiausia išorės finansavimas. Kolegija turėtų svarstyti ir stengtis, kad ateities strateginiuose mokslo veiklos planuose būtų aiškiau apibrėžti pagrindiniai prioritetai ir kompetencijos sritys. Taip kolegija galėtų sustiprinti savo pajėgumus ir reputaciją pagrindinėse mokslo veiklos srityse ir praplėsti finansavimo bazę. Projektų finansavimo srautai taip pat galėtų būti aiškiau koncentruojami ir nukreipiami į tokias prioritetines sritis; tokiu būdu padidėtų bendra mokslo tiriamųjų darbų kokybė. Tokie pokyčiai taip pat suteiktų akademiniam personalui galimybę daugiau skelbti publikacijų recenzuojamuose leidiniuose ir būtų įgyvendinamas strateginis prioritetas didinti mokslo tiriamųjų darbų poveikį.
  • Peržiūrėti išorės užsakomųjų mokslo darbų įkainius ir sąnaudų skaičiavimo politiką siekiant, kad kolegijos papildomos išlaidos būtų įtrauktos į sutartą kainą.
  • Siūloma, kad kolegija aiškiau nusakytų savo būsimą regioninę politiką ir labiau išryškintų būsimo dalyvavimo regiono veikloje prioritetus.
  • Rekomenduojama, kad kolegijos sėkminga regioninė strategija būtų prieinama kitoms auštosioms mokykloms kaip geros praktikos pavyzdys.

Aukštosios mokyklos veiklos gerinimo planą galima rasti čia



2018 m. balandžio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės įsakymu Nr. V-341 buvo sudaryta Kolegijų vertinimo komisija, kurios užduotis – įvertinti Lietuvos valstybinių kolegijų būklę šalies, regiono, švietimo sektoriaus, ūkio, demografinės, socialinės aplinkos kontekste ir pateikti rekomendacijas dėl kiekvienos iš jų raidos perspektyvų. Komisijos pavedimu buvo parengti valstybinių kolegijų profiliai. 

Su Alytaus kolegijos profiliu galite susipažinti čia

 

 

Atgal