Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Gruodis 2019
Pr An Tr Ke Pe Še Se
25 26 27 28 29 30
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04 05
Spausdinti

Aukštasis mokslas

Lietuvos aukštojo mokslo sistema 

Laipsnį teikiančių studijų sistema, paremta trijų studijų pakopų struktūra (bakalauras-magistras-mokslo daktaras) Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1993/94 m. 

Iki 2000 m. aukštojo mokslo sistema buvo unitarinė – universitetinio lygmens, o nuo 2000 m. binarinė – greta universitetinių studijų įvestos neuniversitetinės (vėliau įvardytos koleginėmis) studijos, kurias pradėjo įgyvendinti neuniversitetinės aukštosios mokyklos – kolegijos. Neuniversitetinis sektorius kurtas reformuojant aukštesniojo mokslo sistemą. Pirmosios kolegijos buvo įkurtos 2000 m. 

Aukštųjų mokyklų tipai, vykdomos studijos 

Nuo 2000 m. aukštosios mokyklos Lietuvoje yra dviejų tipų – universitetai ir kolegijos. Universitetai labiau orientuoti į teorinį ir akademinį parengimą, vykdantys universitetines studijas, atliekantys fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (ar) plėtojančios aukšto lygmens profesionalųjį meną. Kolegijos labiau orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai, vykdančios kolegines studijas, plėtojančios taikomuosius mokslinius tyrimus ir (arba) profesionalųjį meną. 

Universitetines studijas, organizuojamos pagal tris pakopas, vykdo universitetinio tipo aukštosios mokyklos. Priklausomai kurios pakopos studijos baigtos, įgyjamas tam tikras laipsnis (bakalauro, magistro, mokslo (meno) daktaro). Tarp pakopų yra nuoseklus perėjimas ir tokiu būdu vienoje pakopoje pasiekti mokymosi rezultatai atitinkamai panaudojami ir gilinami / plečiami tolesnėje pakopoje. 

Nuo 2009 m. kolegines studijas vykdo tik kolegijos. Iki to laiko abiejų tipų aukštosios mokyklos (kolegijos ir universitetai) galėjo vykdyti abiejų rūšių (neuniversitetines ir universitetines) studijas. Nuo 2017 m., pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ), universitetinio tipo aukštosios mokyklos kolegines studijas gali vykdyti išimtiniais atvejais. Koleginės studijos yra vykdomos tik pirmoje studijų pakopoje ir yra daugiau orientuotos į parengimą profesinei veiklai, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą kvalifikaciją. 

Universitetai ir kolegijos dar gali vykdyti profesines studijas (rezidentūra ir pedagoginės studijos). Jos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Baigus šias studijų programas išduodamas studijų pažymėjimas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų sąrašą bei akredituotas vykdomas studijų programas galima rasti AIKOS elektroninėje sistemoje: www.aikos.smm.lt.

Studijų kryptys, laipsnių sąranga 

Studijos aukštosiose mokyklos vyksta pagal nustatytas studijų kryptis. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas bei teikiamų laipsnių sąranga yra patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“.  

Teikiamo laipsnio (profesinis bakalauras, bakalauras, magistras) pavadinimas sudaromas iš studijų krypčių grupės (kuriai priskiriama studijuota studijų kryptis) pavadinimo ir laipsnio pavadinimo. Pvz., baigus krypčių grupei „Fiziniai mokslai” priklausančios studijų krypties studijas, bus teikiamas Fizinių mokslų profesinis bakalauras (koleginių studijų atveju) ar Fizinių mokslų bakalauras, Fizinių mokslų magistras (universitetinių studijų atveju). 

Kvalifikacijos 

Baigus I studijų pakopos kolegines studijas teikiamas profesinis bakalauras arba profesinis bakalauras ir profesinė kvalifikacija. Koleginių studijų kreditinė apimtis gali būti 180–240 ECTS (3–4 studijų metai). Į studijas gali pretenduoti brandos atestato ar jam lygiavertės kvalifikacijos turėtojai. Profesinis bakalauras teikia teisę stoti į magistrantūrą. Priskiriamas Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) 6 lygmeniui, kuris atitinka Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) 6 lygmenį. 

Anksčiau kolegines studijas baigusieji, norėdami studijuoti magistrantūroje, turėjo išpildyti papildomus reikalavimus: baigti išlyginamąsias studijas ar turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį. Nuo 2015 m. liepos mėn., pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bei vėliau priimtas naujas MSĮ nuostatas, įtvirtinta bendra nuostata, kad profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai suteikia teisę tęsti studijas magistrantūroje. 

Profesinis bakalauras teikiamas nuo 2007 m.; iki tol kolegijose baigus neuniversitetines studijas buvo teikiama profesinė kvalifikacija, kuri remiantis MSĮ nuostatomis, yra lygiavertė profesiniam bakalaurui.

Baigus I studijų pakopos universitetines studijas teikiamas bakalauras arba bakalauras ir profesinė kvalifikacija. Studijų kreditinė apimtis gali būti 180–240 ECTS (3–4 studijų metai). Į studijas gali pretenduoti brandos atestato ar jam lygiavertės kvalifikacijos turėtojai. Bakalauras teikia teisę stoti į magistrantūrą. Priskiriamas LTKS 6 lygmeniui (EKS 6 lygmuo).

Baigus II studijų pakopos universitetines studijas teikiamas magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Į magistrantūrą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus. Studijų apimtis 90–120 kreditų (1,5–2 metai). Magistras priskiriamas LTKS 7 lygmeniui (EKS 7 lygmuo). 

Iki 2009 m. antrajai studijų pakopai dar buvo priskiriamos specialiosios profesinės studijos. Jos buvo orientuotos į profesinį parengimą, profesinių kompetencijų pagilinimą. Studijų trukmė buvo 1–2 metai (40–80 kreditų, kai 1 kreditas buvo lygus 1,5 ECTS). Priėmimo reikalavimai: bakalauro laipsnis ar jam lygiavertė kvalifikacija. Suteiktą kvalifikaciją liudydavo išduodamas Aukštojo mokslo diplomas. Pagal MSĮ nuostatas specialiųjų profesinių studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 

Magistras gali būti įgyjamas ir baigus vientisąsias studijas, apimančias pirmąją ir antrąją studijų pakopas. Į vientisąsias studijas priimami brandos atestato ar jį atitinkančios kvalifikacijos turėtojai. Tokių studijų apimtis yra 300–360 kreditų (5–6 metai). 

Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo (meno) doktorantūroje. Baigus doktorantūros studijas ir apgynus disertaciją (arba meno projektą), įgyjamas mokslo (meno) daktaro laipsnis. Į doktorantūrą priimami asmenys, turintys magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Mokslo laipsniai priskiriami LTKS 8 lygmeniui (EKS 8 lygmuo). 

Antrajai studijų pakopai priskiriamas LL.M bei MBA laipsniai labiau orientuoti į praktinį parengimą. Jiems skirtų studijų programų apimtis gali būti 60 kreditų (1 metai), tose programose nėra privalomas baigiamasis darbas. 

2000–2009 m. galiojęs Aukštojo mokslo įstatymas numatė dar vieną trečiajai studijų pakopai priklausantį studijų tipą – meno aspirantūrą. Tokios studijos buvo skirtos aukštųjų mokyklų meno dėstytojų parengimui ir menininkų specializacijai. Baigus meno aspirantūrą buvo suteikiamas meno licenciato laipsnis. Studijų trukmė buvo 2 metai, 80 kreditų, kai vienas kreditas buvo lygus 1,5 ECTS). Meno aspirantūra užskaitoma dalimi doktorantūros studijų. 

Išduodami išsilavinimo dokumentai 

Baigus koleginių studijų programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas; baigus pirmosios pakopos universitetinių studijų programą – bakalauro diplomas; baigus vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą – magistro diplomas. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas. 

Kartu su diplomais (išskyrus mokslo (meno) daktaro diplomą) išduodamas diplomo priedėlis, kuriame pateikiama detalesnė informacija apie suteiktą kvalifikaciją, baigtą studijų programą, pasiektus mokymosi rezultatus, Lietuvos aukštojo mokslo sistemą. Informacija diplomo priedėlyje teikiama lietuvių bei anglų kalba. 

Studijų kokybės užtikrinimo sistema 

Studijų kokybė užtikrinama valstybiniu lygmeniu, centralizuotai. Studijų kokybės užtikrinimo sistema įgyvendinama atliekant: 

  • studijų programų (ketinamų vykdyti ir vykdomų) išorinį vertinimą ir akreditavimą;
  • aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą ir akreditavimą;
  • Lietuvos Respublikos institucijų, taip pat užsienio aukštųjų mokyklų filialų Lietuvoje įvertinimą, kai jos siekia gauti leidimą pradėti vykdyti studijas ir (ar) su jomis susijusią veiklą Lietuvoje. 

Daugiau informacijos apie studijų kokybės užtikrinimo sistemą bei studijų programų ir aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatus teikiama Studijų kokybės vertinimo centro svetainėje: Ketinamos vykdyti studijų programos ir Studijų vertinimo rezultatai.  

Kreditai 

Studijų apimtis Lietuvos Respublikoje yra matuojama studijų kreditais. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 kreditų. 

Nuo 2011 rugsėjo 1 d., įsigaliojus naujai studijų kreditų sistemai, 1 studijų kreditas yra lygus 1 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditui. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. 1 studijų kreditas buvo lygus 1,5 ECTS kredito. 

Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Sovietinė aukštojo mokslo sistema 

Studijų sistema vienpakopė: į studijas priimdavo su viduriniu išsilavinimu, studijos truko nuo 4 iki 6 metų, priklausomai nuo studijų programų sudėtingumo (pvz., medicinos studijos truko 6 metus, kai kurios mokytojų rengimo programos – 4 metus, kitos, pvz., inžinierių, teisininkų, vaistininkų ir kt. rengimo programos – 5 metus). Baigus studijas teikta tik kvalifikacija (pvz., ekonomisto, mokytojo, teisininko, inžinieriaus ir t. t.). Akademinių laipsnių teikimas nebuvo numatytas. 

Pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą Lietuvos aukštojoje mokykloje gyta kvalifikacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienos pakopos aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms”, laikoma lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai baigus universitetines antrosios pakopos (magistrantūra) arba vientisąsias studijas. Asmenys, įgiję tokią kvalifikaciją, turi teisę stoti į universitetines trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą).