2022 m. kovo 25 d. pasirašytas Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centro) direktoriaus įsakymas dėl Alytaus kolegijos akreditavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 49 straipsniu, Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1529, 22.2 punktu, Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos, patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-32, 46 punktu, remiantis Alytaus kolegijos išorinio vertinimo išvadomis ir atsižvelgiant į pateiktą prašymą įvertinti ir akredituoti, Alytaus kolegija akredituota 3 metų terminui.
Alytaus kolegijos (toliau – AK, Kolegija) veiklos išorinis vertinimas vyko nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio, kai aukštoji mokykla Centrui pateikė savianalizės suvestinę. Nuotolinis tarptautinės ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą organizuotas 2021 m. lapkričio 9–11 dienomis.
Ekspertai aukštosios mokyklos veiklą įvertino neigiamai.
Pagrindinės ekspertų įžvalgos Alytaus kolegijai
Aukštosios mokyklos Valdymo sritis įvertinta nepatenkinamai. Ši sritis netenkina minimalių reikalavimų, nustatyta, kad turi esminių trūkumų. Ekspertai nurodo, jog pagrindiniai trūkumai yra susiję su ribotu AK gebėjimu analizuoti ir vėliau vykdyti įrodymais pagrįstą strateginį planavimą ir valdymą bei pernelyg didelė priklausomybė nuo neformalių procesų. Strateginis planas nėra paremtas tinkama įrodymais pagrįsta aplinkybių analize, jame nenustatyti pakankamai konkretūs ir išmatuojami tikslai ir prioritetai, bei numatyti siauri, daugiausia kiekybiniai rodikliai. Kolegijos išteklių planavimas ir paskirstymas nėra aiškiai susietas su strateginiais tikslais, tačiau AK ekspertų giriama už nuoseklias ir sėkmingas pastangas diversifikuoti pajamų srautus. Kolegijos pažangos stebėsena neapima pakankamai sistemingos, išsamios ir kritiškos surinktų duomenų analizės, kad būtų galima pagerinti Kolegijos veiklos rezultatus pagrindinėse jos veiklos srityse.
Kokybės užtikrinimo ir Studijų ir mokslo (meno) veiklos sritys įvertintos patenkinamai – tenkina minimalius reikalavimus, tačiau yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti.
Vidinė kokybės užtikrinimo sistema Kolegijoje dar nevisiškai atitinka Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas ir gaires (toliau – ESG), nes ji orientuota į procedūrų laikymąsi, o ne į kokybės gerinimą. Yra nedaug įrodymų, kad kokybės užtikrinimo priemonės ir vidaus kokybės sistemos veiksmingumas būtų tinkamai suplanuoti, o tai visų pirma atspindi strateginio planavimo ir duomenų rinkimo bei analizės problemas, nustatytas valdymo srityje. AK dar nesukūrė patikimos strateginio planavimo ir valdymo sistemos. Ekspertai konstatavo, kad šiai dienai Kokybės užtikrinimo skyrius neatlieka savo funkcijų.
AK teikia nemažą paramą studentams ir tinkamą paramą darbuotojams jų įvadiniu laikotarpiu. Atsižvelgdama į šiuo metu ribotą mokslinių tyrimų potencialą, Kolegija galėtų teikti tam tikrą finansinę paramą darbuotojams, kad paskatintų juos studijuoti doktorantūroje.
Kolegijos mokslinių tyrimų pajėgumus silpnina labai maža akademinio personalo, dirbančio visą darbo dieną, dalis ir tai, kad nėra pagrindinės visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, turinčių mokslinį laipsnį, grupės; darbuotojai neturi aiškiai apibrėžtų mokslinių tyrimų tikslų.
Kalbant apie studijas ir taikomąjį mokslą – AK studijų programos pasižymi lankstumu ir orientavimusi į praktinę veiklą. Programos skiriasi savo kokybe ir (arba) aktualumu regioninei darbo rinkai, taigi ir tuo, kiek jos atitinka AK misiją ir strateginius tikslus. Tačiau naujos programos rengiamos atsižvelgiant į poreikius, kuriuos daugiausia ad hoc nustato socialiniai partneriai, o ne vadovaujantis sisteminga vidutinės trukmės ir ilgalaikių darbo rinkos poreikių analize.
AK neturi sistemingos mokslinių tyrimų ir taikomųjų mokslinių tyrimų plėtojimo sistemos, jos atliekamų mokslinių tyrimų nepakanka, kad jie darytų reikšmingą poveikį studijų programoms ir atitiktų misiją bei strateginius tikslus, o įrodymų, kad mokslinių tyrimų rezultatai gerėja, yra nedaug. AK yra sukūrusi platų tarptautinės veiklos tinklą ir gana aktyviai dalyvauja mobilumo veikloje, tačiau minėta tarptautinė veikla dar nėra grindžiama tinkama strategine sistema, o dalyvavimo mobilumo veikloje mastas įvairiose studijų kryptyse labai skiriasi.
Pagrindinės šios srities problemos kyla dėl ribotų strateginio planavimo bei valdymo gebėjimų ir Kolegijos kokybės užtikrinimo sistemos veiksmingumo.
Poveikis regionų ir visos šalies raidai įvertintas gerai. Tai sistemiškai plėtojama sritis, be didesnių trūkumų. Ekspertai pastebi, kad AK palaiko glaudžius ryšius su regioniniais socialiniais dalininkais, siūlo platų paslaugų ir mokymosi visą gyvenimą galimybių spektrą, o socialiniai dalininkai ją laiko svarbia regioninės plėtros dalyve. Kolegija reaguoja į socialinių dalininkų nusakytus poreikius, tačiau neturi aiškių, sistemingu poreikių vertinimu pagrįstų regioninės veiklos prioritetų ir savo veiklos poveikio vertinimo mechanizmų. Šios srities problemos kyla dėl ribotų strateginio planavimo bei Kolegijos valdymo gebėjimų.
Su Alytaus kolegijos vertinimo išvadomis galima susipažinti čia.
