Kintanti pedagoginių metodų įvairovė: nauji mokymo ir mokymosi būdai ir jų reikšmė aukštojo mokslo politikai

2015-05-05

Europos aukštajame moksle vis ryškesnis perėjimas prie į studentą orientuoto mokymo ir mokymosi. Tačiau pastaraisiais metais atliktų tyrimų analizė parodė, kad pokytis iš tradicinio į dėstytoją orientuoto modelio į lankstesnį į studentą orientuotą mokymą buvo lėtesnis, nei tikėjosi daugelis politikų. Be to išryškėjo žymūs skirtumai tarp Europos šalių. Naujausių technologijų plėtra galėtų paspartinti šiuos pokyčius.

Europos Komisija, suvokdama technologinės plėtros svarbą ir reikšmę nacionalinėms aukštojo mokslo sistemoms, užsakė tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti, kiek vyriausybių strategijos ir aukštojo mokslo, akreditavimo, finansavimo, kokybės užtikrinimo bei vertinimo bendrosios nuostatos remia ar trukdo diegti naujus mokymosi metodus, ypač, technologijų panaudojimą mokymo ir mokymosi procese.

Tyrimo vykdytojai išnagrinėjo 8 Europos šalių (Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės) vyriausybių strategijas, veiklos kryptis bei priemones; įvertino, ar egzistuoja barjerai naujiems mokymo ir mokymosi metodams, ypatingą dėmesį skirdami akreditavimo, finansavimo, kokybės užtikrinimo sritims.

Europos Komisijai buvo pateiktos suformuluotos rekomendacijos, skirtos aukštojo mokslo politikos kūrėjams, kaip skatinti naujus mokymo ir mokymosi būdus palankiai formuojant aukštojo mokslo teisinę bazę.

Bendro pobūdžio rekomendacija

  1. Nacionaliniu ir Europos mastu visi procesai (finansavimas, kokybės užtikrinimas ir akademinė parama naujiems mokymo metodams) turi derėti su inovacijų plėtojimo studijose tikslu.

Finansavimas

  1. Tam, kad būtų užtikrintas Europos aukštojo mokslo erdvės subalansuotas vystymasis, Europos švietimo ministrų Taryba turėtų numatyti detalų aukštojo mokslo modernizavimo planą, kuris pagreitintų pokyčius.
  2. Finansavimas visų pirma turėtų sustiprinti inovacijų įgyvendinimo priemones: vadovavimą institucijų pokyčiams, dėstytojų profesinį tobulėjimą, mokymosi technologinių įrankių naudojimą.
  3. Vyriausybės turėtų panaudoti finansavimo mechanizmus, kad paskatintų domėjimąsi naujomis edukacinėmis ir technologinėmis galimybėmis.
  4. Vyriausybės turėtų paskatinti universitetus įvertinti mišraus ir nuotolinio mokymosi išlaidas bei naudą.

Kokybės užtikrinimas ir akreditavimas

  1. Vyriausybės turi peržiūrėti kokybės užtikrinimo ir akreditavimo teisines nuostatas, kad būtų užtikrinta, jog esama teisinė aplinka neriboja nuotolinių studijų teikimo galimybių.
  2. ENQA bei visos nacionalinės kokybės užtikrinimo agentūros visuose savo dokumentuose bei veikloje turi suformuoti teigiamą ir skatinantį požiūrį į inovacijas pedagogikoje, o taip pat ir technologijų panaudojimą aukštajame moksle.
  3. Kokybės užtikrinimo agentūros turi sukurti veikimo priemones, kurios pripažintų naujus mokymo ir mokymosi būdus (nuotolinį, mišrųjį, atvirąjį ir kt.) bei nustatyti kriterijus, kurie būtų taikomi vertinant netradicinius mokymo bei mokymosi būdus.

Studijų programų kūrimas ir teikimas

  1. Visos šalys turėtų turėti nacionalines agentūras, kurios būtų atsakingos už paramą inovacijoms pedagogikoje bei didesnį technologijų panaudojimą studijose.
  2. Vyriausybės galėtų apsvarstyti galimybę įsivesti dėstymo universitetuose sertifikatus, kurie apimtų inovacijas pedagogikoje bei technologijų naudojimą.

 

“The Changing Pedagogical Landscape: New Ways of Teaching and Learning and their implications for Higher Education Policy”

http://www.changingpedagogicallandscapes.eu/

Atgal