Lietuva – tarp lyderių plečiant automatinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą (papildyta)

2019-11-08

2019 m. lapkričio 8 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo švietimo ministerijų vadovai Briuselyje pasirašė ketinimų deklaraciją dėl aukštojo mokslo laipsnių automatinio abipusio pripažinimo.

Beniliukso valstybės ir Baltijos šalys pirmosios Europoje ėmėsi įgyvendinti automatinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą, priimdamos atitinkamas regionines sutartis. Automatinis pripažinimas leidžia darbdaviams ir aukštosioms mokykloms greičiau ir lengviau suprasti užsienio kvalifikacijų vertę, o užsienio kvalifikacijų turėtojai, ieškodami darbo ar stodami į pasirinktas aukštojo mokslo studijas, išvengia papildomų išlaidų ir ilgai trunkančių akademinio pripažinimo procedūrų.

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir užsienio partneriais, ruošdamasis Beniliukso ir Baltijos šalių automatiniam kvalifikacijų pripažinimui. Šiuo metu dėl akademinių kvalifikacijų pripažinimo galioja atskira sutartis tarp Belgijos, Nyderlandų, ir Liuksemburgo ir atskira sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. 2019 m. gegužės 13 d. Briuselyje vyko techninis susitikimas, kuriame svarstyta galimybė sudaryti tarpregioninę automatinio kvalifikacijų pripažinimo sutartį. Svarstyme dalyvavo šių šalių ministerijų ir ENIC-NARIC tinklų centrų atstovai, tarp jų ir SKVC direktoriaus pavaduoja Aurelija Valeikienė.  Šiame techniniame susitikime ekspertai ir valdžios institucijų atstovai išreiškė abipusį pasitikėjimą bei ketinimus dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Automatinis kvalifikacijų  pripažinimas yra tarp politinių prioritetų, nes taip siekiama palengvinti judumą, kvalifikacijų pripažinimą ir sudaryti daugiau švietimo galimybių bei suteikti daugiau galių jaunimui. Jerevano susitikime, vykusiame 2015 m. gegužės 14–15 d., 47-ių Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) šalių ministrai įsipareigojo ieškoti būdų palengvinti mobilumą ir tuo tikslu įgyvendinti automatinį užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą. Šią iniciatyvą taip pat skatina Europos Komisija, kurios Taryba 2018 m. lapkričio mėnesį priėmė rekomendaciją šalims narėms dėl abipusio automatinio pripažinimo. Su šiais politiniais įsipareigojimais siejama keletas regioninių iniciatyvų, kuriomis siekiama išsiaiškinti, kokioms sąlygoms esant ir kaip tai galėtų būti įgyvendinta. Šiuo metu sėkmingai funkcionuojančio daugiašalio susitarimo dėl automatinio pripažinimo pavyzdžiais ir būtų dvi sutartys: 2015 m. gegužės 18 d. sudaryta Beniliukso sutartis, pagal kurią Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge išduoti diplomai yra automatiškai pripažįstami visose šiose šalyse, bei 2018 m. birželio 8 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių Vilniuje pasirašytas trišalis susitarimas dėl susijusių su aukštuoju mokslu kvalifikacijų automatinio akademinio pripažinimo, taikomas šiose šalyse nuo 2019 m. pradžios.

Ką tik Briuselyje pasirašytos deklaracijos proga, Latvijos švietimo ministrė dr. Ilga Šuplinska, kalbėdama visų trijų Baltijos šalių vardu, išreiškė pasitenkinimą dėl entuziazmo, su kuriuo šešios šalys žingsnis po žingsnio juda pirmyn. Artimiausiu metu bus pradėta rengti automatinio pripažinimo tarp Baltijos ir Beniliukso valstybių sutartis. Išnagrinėjus galimybes, vėliau ketinama bendradarbiavimą plėsti ir su kitomis šalimis, kurios yra įgyvendinusios esmines Bolonijos procese sutartas reformas ir turi patikimus aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo mechanizmus, kvalifikacijų sandaras, taip pat atitinkamus informacinius šaltinius.

Siekiant pagreitinti Lietuvoje išduotų atestatų ir diplomų pripažinimą užsienyje, SKVC taip pat įsitraukė į kitas automatinio pripažinimo iniciatyvas. Viena jų – NORDIC-BALTIC projektas tarp Baltijos šalių ir Šiaurės šalių, kai automatinis pripažinimas nėra griežtai reglamentuojamas teisės aktais per tarptautinius susitarimus, bet įgyvendinamas per teikiamas rekomendacijas ir informaciją priimančioms institucijoms (pvz., aukštosioms mokykloms).

 

Atgal