2019 m. gruodžio 11 d. vykusioje Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Aukštojo mokslo kokybė, atskaitomybė ir skaidrumas“ (angl. Higher Education Quality, Accountability and Transparency) prieita prie išvados: kokybė yra per daug svarbi, kad būtų palikta tik kokybės užtikrinimo agentūroms. Vilniuje vykusios konferencijos metu buvo apžvelgtos aukštojo mokslo kokybės bei informacijos apie kokybę problemos šalies ir pasauliniame kontekste. Joje dalyvavo virš 90 atstovų iš Lietuvos universitetų, kolegijų bei kitų švietimo srities organizacijų.
Konferenciją moderavusios SKVC direktoriaus pavaduotojos Aurelijos Valeikienės teigimu, konferencijos tikslą padiktavo tai, kad išorinio kokybės užtikrinimo sistema yra pereinamajame etape. „Baigėme ilgą išorinio pavienių studijų programų ir institucinio aukštųjų mokyklų vertinimo ciklą, nuo 2020 metų keičiasi vertinimas – tai puiki proga reflektuoti patirtis ir projektuoti lūkesčius bei sprendimus į ateitį“, – pažymėjo SKVC direktoriaus pavaduotoja.
Tarptautinėje erdvėje plačiai žinoma aukštojo mokslo tyrėja iš Airijos dr. Ellen Hazelkorn (Dublino technologijos universitetas) aptarė pasaulines aukštojo mokslo aktualijas: augantį studentų skaičių ir šalių konkurenciją dėl talentų, didėjančią aukštųjų mokyklų įvairovę, visuomenės poreikį gauti palyginamą informaciją apie aukštojo mokslo kokybę.
Dr. E. Hazelkorn pastebėjimu, nors kokybės užtikrinimas yra palyginti naujas reiškinys aukštajame moksle, egzistuojantis apie tris dešimtmečius (neskaičiuojant keleto išimčių), komercinės žiniasklaidos sudaromi reitingai yra dar „jaunesni“. Startavę 2003 m., reitingai prikaustė visuomenės dėmesį ir pasiūlė lengvą, bet anaiptol nevienareikšmišką būdą lyginti universitetus ir net šalis vertinant aukštųjų mokyklų veiklos rezultatyvumą. Pranešėja pabrėžė, kad pasaulyje nėra vieningo sutarimo dėl kokybės apibrėžimo, todėl labai daug priklauso nuo to, kaip pati aukštoji mokykla suvokia savo misiją – tiek lokaliame kontekste, tiek globaliu mastu – bei kaip rimtai prisiima atsakomybę už jos įgyvendinimą.
Kalbėdama tarptautinių aukštojo mokslo reitingų tema dr. E. Hazelkorn detaliai aptarė ir jų nešamą naudą, ir trūkumus. Viena vertus, anot pranešėjos, „tarptautiniai reitingai pašalino pagrindą iš po kojų nepagrįstai aukštam aukštųjų mokyklų savęs vertinimui“. Antra vertus, ji ragino nepamiršti, kad kiekvienas reitingas sudarytas pagal atskirą metodiką ir nėra vertybiškai neutralus, todėl jokiu būdu negalima absoliutinti jų rezultatų: didele dalimi reitingai matuoja universitetų pasiekimus mokslo srityje ir visuomenės nuomonę apie universitetus, tačiau ne studijų kokybę.
Didelio atgarsio auditorijoje sulaukė pranešėjos parodyta finansinė reitingų pusė: aukščiausiose reitingų pozicijose esančių universitetų metinė iš rėmėjų gaunama suma viršija visas Lietuvos išlaidas švietimui ir mokslui, todėl reitingai yra turtingiausių pasaulio universitetų varžytuvės.
„Reitingai yra priemonė, kuria reikia naudotis strategiškai – pirmoje vietoje turi būti pačios aukštosios mokyklos supratimas apie savo pagrindinį tikslą, priemones jam siekti bei, kas ypač svarbu šiandien, labai tiksliai paskaičiuoti ilgojo laikotarpio kaštai“, – pažymėjo dr. E. Hazelkorn. Vietoje reitingų tyrėja siūlė naudotis palyginamuoju šalių pažangos matavimo metodu (angl. benchmarking) ir matuoti savo pačių padarytą pažangą per tam tikrą laikotarpį, ją lyginant su buvusiais planais ir investicijomis jų vykdymui.
Dr. Thomas Weko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) aukštojo mokslo politikos analitikas, papasakojo apie EBPO šalių patirtis užtikrinant kokybę bei pateikė vertingų patarimų Lietuvos aukštojo mokslo politikos formuotojams. „Neegzistuoja vienas, visiems tinkantis kokybės užtikrinimo modelis, tačiau Lietuva galėtų pasinaudoti kai kuriais kitų šalių išbandytais ir suveikusiais principais“, – pažymėjo pranešėjas. Jis pateikė keletą konkrečių rekomendacijų Lietuvai.
Dr. Th. Weko taip pat pabrėžė ypač svarbų vyriausybių vaidmenį: „Už mokymo ir mokymosi kokybę atsakingos visos šalys: studentai, aukštosios mokyklos, kokybės užtikrinimo agentūros ir valdžios atstovai... Visgi, valdžios atstovų atsakomybė yra esminė, nes tik jie gali sukurti pamatines sąlygas geram mokymui ir mokymuisi“. Valdžios atstovų vaidmuo yra esminis nustatant aukštojo mokslo finansavimo modelius bei teisės aktais reguliuojant aukštųjų mokyklų veiklą – tai du paveikiausi kokybę lemiantys instrumentai.
EBPO ekspertas taip pat ragino nepamiršti, kad kokybės užtikrinimas pirmiausia susijęs su pasitikėjimu tarp aukštojo mokslo sistemos dalyvių. „Kokybė yra per daug svarbi, kad galėtų būti palikta tik kokybės užtikrinimo agentūroms“, – pabrėžė dr. Th. Weko.
Aukštojo mokslo kokybės Europoje tyrinėtoja iš Portugalijos dr. Maria Manatos (Aveiro universitetas) didžiausią dėmesį skyrė klausimui, kaip suderinti kokybės užtikrinimą su studijų rezultatų siekimu. Anot pranešėjos, kokybės užtikrinimas sudaro tik dalį to, ką vadiname kokybe. „Šalia to dar reikia kurti kokybės kultūrą, o šio proceso sėkmės sąlyga – visų dalininkų įtraukimas visuose lygmenyse“, – pažymėjo pranešėja.
Kalbėdama apie studijų rezultatus, dr. M. Manatos pastebėjo, kad visoje Europoje jie tampa neatskiriama kokybės užtikrinimo proceso dalimi, tačiau jų išmatavimas ir įvertinimas išlieka dideliu iššūkiu kokybės agentūroms. Pažymėta, kad studentų pasiekti studijų rezultatai yra tik dalis visų aukštojo mokslo rezultatų, nes pastarieji apima ir aukštųjų mokyklų socialinę misiją bei partnerystes su veiklos pasauliu.
ISM Tarptautinio vadybos ir ekonomikos universiteto prof. dr. Modestas Gelbūda, remdamasis savo asmenine ir akademine patirtimi, pateikė originalų požiūrį į studijų kokybę. Anot jo, šiandien studijų kokybė dažnai suprantama apgaulingai – kaip „kuo patogesnio gyvenimo studentams užtikrinimas“, tačiau tai, anot profesoriaus, neatneša naudos nei kokybei, nei patiems studentams. Pastangas, pasak prof. dr. M. Gelbūdos, reikėtų telkti tam, kad „kiekvienas studentas atrastų problemą, kuriai būtinai nori rasti tinkamą sprendimą – tai pamatinė bet kokio ugdymo proceso sąlyga, be kurios neįmanomas joks progresas“.
Prof. dr. M. Gelbūda akcentavo, kad Lietuvos raidai labai svarbūs yra ne tik fiziniai, technologijų ir biomedicinos mokslai, tačiau ir socialiniai ir humanitariniai mokslai bei menai, kurie per sovietinį laikotarpį buvo ypač suvaržyti, nuskurdo ir lig šiol dar nėra užėmę jiems deramos vietos. Pranešėjas akcentavo, kad problema nėra istorija, o mūsų atsakas į ją. Jis ragino mokslo įstaigas suvokti atsakomybę už šalies vystymąsi, atsisakyti „išgyvenimo“ mąstysenos, prisiimti atsakomybę už darbo rezultatus per paskutinius 30 metų ir atsakyti į klausimą, kodėl verslas ir visuomenė nepakankamai vertina, o valdžia nepakankamai finansuoja aukšto mokslo įstaigas.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė Europos studentų sąjungos naujausio tyrimo apie studentų požiūrį į studijų kokybę rezultatus. Pasak jo, „Europoje 60 proc. studentų sąjungų atstovų jaučiasi pilnateisiais aukštųjų mokyklų vidinio kokybės užtikrinimo sistemos nariais, tačiau Lietuvoje studentams kartais dar trūksta pasitikėjimo vidiniu kokybės užtikrinimu“. Kita vertus, LSS prezidento pastebėjimu, europinis tyrimas atskleidė ir tai, kad studentų atstovams dažnai dar trūksta informacijos apie kokybės užtikrinimą, ir tai išlieka pagrindine kliūtimi jų didesniam įsitraukimui.
Paskutinė konferencijos dalis buvo skirta interaktyviai Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalyvių diskusijai apie studijų kokybę ir jos ateitį. Joje dalyvavo SKVC direktorius Almantas Šerpatauskas, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkė dr. Laima Taparauskienė, Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos Akademinės veiklos komiteto pirmininkė Danutė Valentienė, Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas dr. Saulius Vengris, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto prof. dr. Modestas Gelbūda. Nors diskusijoje buvo paliesta daug probleminių klausimų, jos dalyviai vieningai išreiškė rūpestį ir norą, kad Lietuvos aukštojo mokslo kokybės formavimo politikoje būtų pasiektas pasitikėjimu grįstas susitarimas tarp visų sistemos dalyvių.
Konferencijos svečius svetingai priėmė ir erdvę jai suteikė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Daugiau nuotraukų iš renginio – SKVC Facebook paskyroje.
