2016 m. kovo 9-10 dienomis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė dalyvavo Lietuvos valstybės valdymo institucijų pareigūnų ir socialinių partnerių atstovų vizite-susitikime su Europos Komisijos atstovais Briuselyje.
„Vizitas-susitikimas vyko dvi savaitės po EK tarnybų darbinio dokumento „Šalies ataskaita Lietuva 2016“ (Staff working document Country Report Lithuania 2016) planuojamo paskelbimo . Tai suteikė gerą progą ne tik susitikti su EK atstovais ir išklausyti jų pranešimus bei išgirsti atsakymus į užduotus klausimus, bet ir išsakyti savo nuomonę tiek dėl veiksnių, galinčių teigiamai paveikti Lietuvos ekonominio augimo potencialą bei padidinti visuomenės gerovę, tiek ir dėl Komisijos atliktos analizės pagrįstumo“, – sakė apie vykusį susitikimą laikinai SKVC direktoriaus pareigas einanti Nora Skaburskienė.
.jpg)
Švietimo srityje Europos Komisija akcentuoja, kad Lietuvoje mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius mažas, o aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų - didelis, todėl Lietuvai neblogai sekasi siekti su švietimu susijusio pagrindinio strategijos „Europa 2020“ tikslo.
Mokinių mokymosi rezultatus būtų galima gerinti, taikant neseniai patvirtintas politikos priemones, pavyzdžiui, nustačius privalomą visų vaikų nuo penkerių metų ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą bei plėtojant šalies mastu taikytiną mokinių gebėjimų vertinimo sistemą. Pažymima, kad būtina gerinti mokytojų rengimą, inovatyvių mokymų metodų taikymą. Mokytojų bendruomenė senėja ir yra sudėtinga pritraukti jaunimą rinktis šią profesiją.
Paminėti prasti skaitymo ir matematikos rezultatų rodikliai, taip pat žemas dalyvavimo pirminio profesinio rengimo ir mokymo programose rodiklis.
Nors įgijusių aukštąjį išsilavinimą asmenų skaičius yra didelis, įgyti gebėjimai neretai neatitinka darbo rinkos poreikių. Mokslinių tyrimų infrastruktūra ir pajėgumai yra išsklaidyti, kas neleidžia pasiekti aukštų tarptautiniu mastu pripažintų rezultatų. Aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai savo veiklą sieja su studijomis ir fundamentaliaisiais mokslo tyrimais, tačiau trūksta orientacijos į inovacijų skatinimą ir bendradarbiavimą su verslu
Tik nedidelė dalis suaugusiųjų dalyvauja viso gyvenimo mokymosi programose (5% lyginant su ES vidurkiu - 10,7%).
