Šiais metais į valstybės lėšomis finansuojamas pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pirmajame bendrojo priėmimo etape, lyginant su pernai, pretenduoja beveik dešimtadaliu mažiau jaunuolių, išsilavinimą įgijusių užsienyje.
Į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC) dėl akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo šiemet kreipėsi 89 asmenys, o pernai pasibaigus pirmajam stojimo etapui – 98.
Palyginus su ankstesniais metais, kreipėsi trečdaliu mažiau Lietuvos Respublikos piliečių, užsienyje įgijusių vidurinį išsilavinimą (2018 m. – 55, 2016 ir 2017 m. – po pirmojo etapo po 87). Taip pat kreipėsi mažiau Baltarusijos (2018 m. – 7, 2017 m. – iš viso 10) ir Latvijos (2018 m. – 1, 2017 m. – iš viso 4) piliečių. Tačiau šiek tiek padaugėjo Lenkijos (2018 m. – 12, 2017 m. – iš viso 10) ir Rusijos Federacijos (2018 m. – 7, 2017 m. – iš viso 4) pilietybę turinčių asmenų.
Sumažėjo šalių, iš kurių atvyksta planuojantys studijuoti Lietuvoje, įvairovė: šiemet į SKVC kreipėsi asmenys iš 19 šalių, pernai – iš 25. Padaugėjo atvykstančių iš Rusijos ir Lenkijos, mažiau stojančiųjų atvyko iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, JAV, Airijos, Norvegijos. Iki šiol nei vienas nesikreipė iš Vokietijos (pernai buvo 6), Belgijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos (pernai – po 2).
Dėl akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo į SKVC šiais metais daugiausiai kreipėsi atvykstančių iš Rusijos (14), Lenkijos (13), Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų (po 12) bei Baltarusijos (11).
Pažymėtina, kad šie duomenys nėra galutiniai, nes kai kuriose šalyse išsilavinimą patvirtinantys dokumentai įteikiami vėliau nei Lietuvoje (pavyzdžiui, Latvijoje), todėl šie skaičiai dar gali pasikeisti po papildomo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kuris prasidės rugpjūčio 13 d.
SKVC Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja Giedra Katilauskienė pastebi, kad šiemet daugiau nei ankstesniais metais buvo tokių stojančiųjų, kurie stojimui dokumentus pradėjo tvarkyti paskutinę dieną ar net paskutinėmis valandomis.
„Galėtume daryti prielaidą, kad atvykusieji iš užsienio greičiausiai kryptingai nesiruošia studijoms Lietuvoje arba čia studijuoti apsisprendžia paskutinę minutę,“ – sako G. Katilauskienė. Pasak jos, SKVC sulaukė labai mažai klausimų dėl pasirenkamų studijų Lietuvoje kokybės. Neretais atvejais stojantieji iš anksto net nepasidomėjo stojimo reikalavimais Lietuvoje (pvz., apie konkursinio balo formavimą) ir nelaikė tų dalykų egzaminų, kurie reikalingi konkursinio balo sudarymui (kai kurie jaunuoliai net nustebdavo, kad stojimui reikia būtent tų egzaminų rezultatų).
Lietuvos aukštosiose mokyklose į valstybės finansuojamas studijų vietas konkurso būdu gali būti priimami užsienyje išsilavinimą įgiję Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, užsienio lietuviai, taip pat asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Į SKVC jie turi kreiptis dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo pripažinimo ir pažymių pervedimo.
