DUK

Lietuvoje įgytas išsilavinimas

• Kam yra lygiavertės seniau baigtos studijos (pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą)?

  Vienos pakopos aukštojo mokslo sistema

  Šiai sistemai būdingos vienos pakopos studijos, kurias baigus buvo suteikiama profesinė kvalifikacija. Vadovaujantis 2002 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienos pakopos aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms”, tokia kvalifikacija yra lygiavertė kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas. Asmenys, įgiję tokią kvalifikaciją, turi teisę stoti į universitetines trečiosios pakopos studijas arba pradėti profesinę veiklą.

   

• Ketinu studijuoti Lietuvoje. Kur rasti informacijos?

  Išsami informacija apie priėmimo taisykles į Lietuvos Respublikos aukštąsias mokyklas, Lietuvoje pripažintų mokyklų sąrašus, studijų programas ir kt. pateikta duomenų bazėje (žr. http://www.aikos.smm.lt/ ).

  Stojant į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo metu informaciją apie priėmimo taisykles, egzaminų tvarkaraščius, dokumentų priėmimo terminus ir kt.  rasite Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) internetiniame puslapyje http://www.lamabpo.lt/  arba pasirinktų aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse.

   

  Daugiau informacijos rasite: http://www.studyinlithuania.lt/lt/ 

• Ar pripažįstami aukštųjų partinių mokyklų diplomai?

  Tokių mokyklų diplomai nepripažįstami aukštojo mokslo diplomais, vadovaujantis 1996 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. VIII-62 „Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo“. 

  Lietuvoje sovietiniu periodu veikė Vilniaus aukštoji partinė mokykla (1956–1990 m.) bei Lietuvos KP CK Marksizmo-leninizmo universitetas, turėjęs dvimetį marksizmo-leninizmo filosofijos fakultetą. Partinės mokyklos, nors vadintos aukštosiomis, bet aukštojo mokslo sistemai nepriklausė. Jos buvo pavaldžios partinėms institucijoms. Partinėse mokyklose buvo perteikiamos komunistų partijos ideologinės nuostatos ir formuojami bei ugdomi partinės propagandos gebėjimai. Visų aukštųjų partinių mokyklų mokymo programas sudarinėjo ir jų vykdymą kontroliavo SSKP CK Aukštoji partinė mokykla Maskvoje bei SSKP CK Neakivaizdinė aukštoji partinė mokykla. 

• Ar aukštesnysis išsilavinimas prilyginamas koleginiam išsilavinimui?

  Aukštuoju koleginiu išsilavinimu Lietuvoje laikomas išsilavinimas, įgytas baigus koleginių studijų programas aukštosiose mokyklose – kolegijose. Koleginių studijų programų absolventai turi teisę stoti į magistro studijų programas. 

  Aukštesnįjį išsilavinimą teikusios aukštesniosios mokyklos nebuvo aukštojo mokslo institucijos ir aukštojo mokslo studijų programų nevykdė. Aukštesniojo mokslo programos, į kurias buvo priimama turint vidurinį išsilavinimą, buvo skirtos įgyti povidurinį profesinį parengimą, suteikiantį aukštesnio lygmens, palyginus su profesinio mokymo programomis, profesines kompetencijas. Baigus aukštesniojo mokslo programą išduotu Aukštesniojo mokslo diplomu liudijama profesinė kvalifikacija teikia teisę užsiimti tam tikra profesine veikla. 

  Aukštesnysis mokslas gali būti įskaitytas koleginių studijų programos dalimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 442 „Dėl neuniversitetinių studijų organizavimo asmenims, studijavusiems pagal aukštesniųjų studijų programą, principų patvirtinimo”. Tokiu būdu per trumpesnį laiką gali būti įgytas profesinio bakalauro laipsnis. Įskaitymas vyksta kolegijoje, kurioje norima studijuoti. Kolegijų sąrašas teikiamas www.aikos.smm.lt .

  Kolegijos buvo įkurtos reorganizavus aukštesniąsias mokyklas. Švietimo įstaigos pavadinimo ir statuso (buvo aukštesnioji – tapo aukštąja mokykla (kolegija)) kaita nepakeičia įgyto išsilavinimo lygmens, t. y. nepaverčia jo koleginiu aukštuoju, jei buvo įgytas kito lygmens, kaip kad aukštesnysis, išsilavinimas.

• 1995 m. baigiau kolegiją. Ar mano išsilavinimas aukštasis?

  Aukštosios mokyklos – kolegijos pradėtos steigti tik nuo 2000 m., kai pradėta kurti aukštąjį neuniversitetinį sektorių. Iki to laiko tokio tipo aukštųjų mokyklų nebuvo. Kai kurios iš veikusių aukštesniųjų mokyklų savo pavadinime vartojo žodį „kolegija“ (pvz., Rastenienės kalbų ir vadybos kolegija, G. Stulpinienės vadybos kolegija, Rokiškio kolegija, Kėdainių Jonušo Radvilos kolegija, Kolpingo kolegija „Interverslas“ ir kt.), tačiau jos nebuvo aukštosios mokyklos ir nevykdė aukštojo mokslo studijų, todėl jų nereikia tapatinti su aukštosiomis mokyklomis – kolegijomis. 

  Plačiau klausimu dėl pavadinimų panašumo dar 2003 m. yra pasisakiusi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (dab. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija): https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/del-kolegiju-statuso-ir-ju-pavadinimu. Pasak ministerijos, žodis „kolegija“ tuo metu nebuvo draudžiamas vartoti juridinių asmenų pavadinimuose ir ne viena aukštesniosios mokyklos statusą turinti įstaiga jį vartojo savo pavadinime. 

  Turint švietimo įstaigos, kurios pavadinime yra žodis „kolegija“ išduotus išsilavinimo dokumentus, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, kokį statusą turėjo kvalifikacijos suteikėjas ir kurio lygmens programas jis galėjo vykdyti mokymosi bei kvalifikacijos suteikimo metu. Žinojimas, kad aukštosios mokyklos – kolegijos – pradėtos kurti nuo 2000 m., taip pat padeda greitai identifikuoti, kad bent jau iki to laiko institucijoje, kuri vadinasi kolegija, negalėjo būti įgytas aukštasis išsilavinimas. Aukštesniųjų mokyklų išduoti Aukštesniojo mokslo diplomai (kodas 5001 ar 5003) rodo įgijus aukštesnįjį, o ne aukštąjį išsilavinimą. Ankstyvuoju veiklos periodu aukštesniosios mokyklos vykdydavo ir specialiojo vidurinio mokslo programas bei jas baigus išduodavo tokį išsilavinimą liudijančius dokumentus. Daugiau apie tai rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: https://www.smm.lt/web/lt/info_apie_issilavinima.

• Baigiau kolegines studijas, vėliau universitete baigus papildomąsias studijas buvau priimtas į magistro programą. Ar baigtos papildomosios studijos reiškia, kad turiu universitetinį išsilavinimą?

  SKVC nuomone, baigtos išlyginamosios (papildomosios) studijos neliudytų įgijus aukštąjį universitetinį išsilavinimą, remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Pagal įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas, universitetinį išsilavinimą liudytų įgytas bakalauro, magistro, mokslo (meno) daktaro laipsnis, kurie teikiami baigus jiems įgyti skirtas universitetinių studijų programas. 

  Išlyginamosios studijos įprastai organizuotos kolegines studijas baigusiems asmenims, norintiems studijuoti magistrantūroje. Jų tikslas – baigti papildomus studijų dalykus, kurie, universiteto nuomone, reikalingi norint studijuoti pagal magistro programą. Tad papildomų (išlyginamųjų) studijų tikslas būtų studijų programų skirtumų išlyginimas, o ne universitetinio išsilavinimo įgijimas.  

• Prašau įvertinti, ar mano išsilavinimas suteikia galimybę dirbti logopedinį darbą? Prašau paaiškinti, ar galiu dirbti mokytoja mokykloje?

  SKVC tokio pobūdžio klausimų nesprendžia. Mokytojo, logopedo, auklėtojo, specialiojo pedagogo, surdopedagogo, mokyklos psichologo, tiflopedagogo profesinė veikla Lietuvoje yra reglamentuojama, t. y. jai keliami specifiniai reikalavimai. Atsakyti į klausimą, ar įgytas išsilavinimas suteikia teisę dirbti pagal vieną iš minėtų profesijų, kompetentinga būtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip atsakinga už minėtas profesijas. Greta kiekvienos iš minėtų profesijų yra nurodomi ministerijos atstovo kontaktiniai duomenys: https://www.verslilietuva.lt/verslauk/reglamentuojamos-profesijos/reglamentuojamu-profesiju-sarasas/ .