Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Rugsėjis 2017
Pr An Tr Ke Pe Še Se
28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
01
Spausdinti

Aukštasis mokslas

Sovietinė aukštojo mokslo sistema 

Šiai sistemai būdingos vienos pakopos studijos, kurias baigus buvo suteikiama profesinė kvalifikacija. Vadovaujantis 2002 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienos pakopos aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms”, tokia kvalifikacija yra lygiavertė kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos (t. y. magistrantūros) arba vientisąsias studijas. Asmenys, įgiję tokią kvalifikaciją, turi teisę stoti į universitetines trečiosios pakopos studijas (žr. žemiau) arba pradėti profesinę veiklą.

Dabartinė aukštojo mokslo sistema

Aukštųjų mokyklų tipai

Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Universitete (pavadinime taip pat gali būti žodžiai „universitetas“, „akademija“ arba „seminarija“) vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas, kolegijoje (pavadinime gali būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“)– vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas.

Studijų pakopos

Studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Laipsnį suteikiančios studijos yra trijų pakopų: pirmoji pakopa – profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji pakopa – magistrantūros, trečioji pakopa – doktorantūros.

Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija suteikiami baigus pirmosios pakopos koleginių studijų programas, labiau orientuotas į pasirengimą profesinei veiklai. Šių studijų apimtis yra 180-240 kreditų. Bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija įgyjami baigus pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, teikiančias universalųjį bendrąjį išsilavinimą ir labiau orientuotas į teorinį pasirengimą bei aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Šių studijų apimtis yra 210-240 kreditų.

Antrosios pakopos studijos (magistrantūra) skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Šios pakopos studijos yra universitetinės ir jas baigus suteikiamas magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Studijų apimtis yra 90-120 kreditų. Į magistrantūrą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro ar profesinio bakalauro laipsnį ar jį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus.

Taip pat yra įgyvendinamos vientisosios studijos – magistro laipsniui įgyti skirtos studijos, kai susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Tokių studijų apimtis yra 300-360 kreditų.

Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo (meno) doktorantūroje. Baigus doktorantūros studijas ir apgynus disertaciją (arba meno projektą), įgyjamas mokslo (meno) daktaro laipsnis. Į doktorantūrą priimami asmenys turintys magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Laipsnio nesuteikiančios studijos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Baigus šias studijų programas išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

Kreditai ir vertinimo sistema

Studijų apimtis Lietuvos Respublikoje yra matuojama studijų kreditais. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1600 valandų atitinka 60 kreditų.

Nuo 2011 rugsėjo 1 d., įsigaliojus naujai studijų kreditų sistemai, 1 studijų kreditas yra lygus 1 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditui. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. 1 studijų kreditas buvo lygus 1,5 ECTS kredito.

Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Nuo 1993 m. aukštosiose mokyklose pradėta vartoti dešimties balų vertinimo sistema. Iki jos įvedimo studentų žinios buvo vertinamos pagal penkių balų vertinimo sistemą.