Naujienos

2023 m. vyko vadybos krypties pirmosios ir antrosios pakopų studijų tarptautinis išorinis vertinimas. Vertinamos buvo šios aukštosios mokyklos ir studijų pakopos: SMK Aukštoji mokykla (pirmoji pakopa), Vytauto Didžiojo universitetas (pirmoji ir antroji pakopos), Kauno technologijos universitetas (pirmoji ir antroji pakopos), Lietuvos sporto universitetas (pirmoji ir antroji pakopos), Marijampolės kolegija (pirmoji pakopa), Kauno kolegija (pirmoji pakopa), Šiaulių valstybinė kolegija (pirmoji pakopa), Panevėžio kolegija (pirmoji pakopa), Utenos kolegija (pirmoji pakopa), Alytaus kolegija (pirmoji pakopa), Kazimiero Simonavičiaus universitetas (pirmoji ir antroji pakopos), Mykolo Romerio universitetas (antroji pakopa), Vilniaus kolegija (pirmoji pakopa), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (pirmoji ir antroji pakopa), Vilniaus universitetas (pirmoji ir antroji pakopa), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (pirmoji ir antroji pakopa), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (pirmoji ir antroji pakopa), Klaipėdos universitetas (pirmoji ir antroji pakopa), Klaipėdos valstybinė kolegija (pirmoji pakopa), LCC Tarptautinis universitetas (antroji pakopa), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (pirmoji pakopa), Lietuvos verslo kolegija (pirmoji pakopa).

Daugumai aukštųjų mokyklų buvo suteikta maksimali 7 metų vadybos studijų krypties akreditacija, išskyrus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Marijampolės, Panevėžio, Lietuvos verslo ir Utenos kolegijas, kurios gavo 3 metų akreditaciją. Ne anksčiau kaip po 2 metų šiose aukštosiose mokyklose bus organizuojamas pakartotinis vadybos studijų krypties išorinis vertinimas. Ekspertų grupės pastebėjo, jog šiose aukštosiose mokyklose egzistuoja įvairios tobulintinos sritys. Šiose aukštosiose mokyklose trūko materialiųjų išteklių pritaikymo studentams ir / ar personalui su individualiais poreikiais, programų sandara nesiskyrė nuo kitų vadybos krypties programų dėstomų dalykų, buvo identifikuotas skatinamosios tvarkos dėstytojams trūkumas bei silpnas mokslinis aspektas – trūksta mokslinių publikacijų, jos žemo lygio arba tik keletas dėstytojų atlieka mokslinę veiklą, trūksta finansų didinant mokslinį ir akademinį potencialą. 

Vertinimą atliko Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atrinkti ekspertai iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Italijos, Danijos, Portugalijos, Suomijos ir Lietuvos. Toliau pateikiame pagrindines ekspertų įžvalgas.

Dauguma vertintų aukštųjų mokyklų siūlo efektyvias, suinteresuotųjų šalių poreikiais grįstas studijų programas. Lietuvoje yra dėstomi pagrindiniai vadybos studijų krypties dalykai didelį dėmesį skiriant kokybiniams ir kiekybiniams taikomiesiems tyrimams, tvirtam bendradarbiavimui su išoriniais socialiniais ir darbo rinkos partneriais, absolventų įsidarbinimui ir atsidavusiems dėstytojams bei darbuotojams.

Pažymėtina, kad kolegijų absolventai pasiekia numatomus studijų rezultatus, tačiau nėra iki galo aišku, kaip yra matuojamas šių rezultatų pasiekimas. Taip pat studijų programos yra labai panašios ir nėra aptinkama ambicijų jas diferencijuoti, kad siūlomos studijos skirtingose kolegijose labiau išsiskirtų.

Mokslo ir studijų veiklos sąsajos lygis skirtingose aukštosiose mokyklose skiriasi. Aukštosios mokyklos nesugebėjo aiškiai pagrįsti, koks yra jų mokslinės veiklos tikslas išskyrus mokslinių straipsnių publikavimo. Dėl to ekspertai pabrėžia tyrimų strategijos diegimo reikšmę, kas padėtų tyrimų veiklos kokybę įsivertinti ne tik per publikavimo apimtis, bet ir mokslinių tyrimų darbotvarkę formuoti atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių, socialinių partnerių ir studentų poreikius.

Kolegijų atveju buvo nustatyta, kad taikomųjų mokslų mokslinės veiklos lygis tarptautiniu mastu nėra konkurencingas, kas kelia nerimą atsižvelgiant į tai, jog ateityje planuojama kolegijoms leisti vykdyti profesinio magistro studijas bei suteikti profesinio magistro laipsnius. Dėl to, dar prieš įgyvendinant profesinio magistro studijų programas, kolegijos turėtų pradėti kreipti didesnį dėmesį į mokslinių tyrimų kokybę. Ekspertų nuomone, Kauno kolegija galėtų būti gerosios praktikos pavyzdys, kaip galima vykdyti solidaus lygio, tarptautiniu mastu konkurencingus taikomuosius tyrimus. O Marijampolės, Utenos ir Panevėžio kolegijos neužsiima taikomaisiais tyrimais, kurie galėtų būti pripažinti tarptautiniu lygiu. Pastebėta, kad trūksta sistemingos mokslinių tyrimų skatinimo sistemos, kuri leistų atlyginti už puikius dėstytojų mokslinių tyrimų rezultatus.

Pasak ekspertų, studentų priėmimo tvarka ir studentams suteikiama parama iš esmės atitinka studentų poreikius. Didžiausias dėmesys toliau turėtų būti skiriamas tarptautiniam tiek atvykstančių, tiek išvykstančių studentų mobilumui ir didesniam tarptautinių studentų pritraukimui. Institucijos taip pat galėtų pasiūlyti platesnį studentų konsultavimą neakademiniais ir karjeros galimybių klausimais.

Vadybos krypties studijose yra taikomi naujoviški mokymo ir mokymosi metodai, pasitelkiamos moderniosios technologijos. Kauno technologijos universiteto atveju ekspertai sveikino tokių metodų kaip patirtinis mokymasis ir iššūkiais grįstas mokymasis taikymą. Tačiau apskritai ekspertai pastebi, kad studentų pasiekimų vertinimas vis dar daugiausia apima pažymius, taigi vertinimo sistemoms trūksta brandumo, skirtingų vertinimo būdų.

Dauguma aukštųjų mokyklų dėstytojų yra aukštos kvalifikacijos, išmano dėstomų dalykų sritis, yra įsitraukę į studijų procesus ir domisi studentų pažanga. Vis tik vertinimo metu išryškėjo, jog institucinės skatinimo struktūros teikia pirmenybę dėstymui ir administraciniam darbui, o ne mokslinių tyrimų veiklai. Viena iš pagrindinių problemų šiame kontekste yra ta, kad jaunesniems dėstytojams paprastai priskiriamas didesnis dėstymo krūvis nei vyresniems. Žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, tai labai prieštaringa, nes daugelyje aukštojo mokslo institucijų visame pasaulyje jaunesni dėstytojai gauna naudos iš mažesnio dėstymo krūvio ir daugiau skiriamo laiko mokymo turinio tobulinimui ir mokslinių tyrimų profilio kūrimui. Taip pat nėra sudaromos tinkamos sąlygos dėstytojams išeiti mokslininko atostogų (angl. sabbatical leave) bei didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas atvykstančių tarptautinių dėstytojų mobilumui.

Materialinė studijų bazė, skirta vadybos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, atitinka arba viršija Europos aukštojo mokslo institucijoms keliamus reikalavimus. Kaip pagrindinė problema keliose kolegijose buvo pastebėtas prieigos prie svarbių mokslinių duomenų bazių trūkumas. Dar vienas iš identifikuotų iššūkių visoms institucijoms yra siekis neatsilikti nuo sparčios hibridinio mokymosi technologijų ir skaitmenizacijos raidos. Vertinamos institucijos neturi aiškių strateginių planų, orientuotų į skaitmeninimo poveikio studijoms analizę.

Dauguma vertintų institucijų demonstravo efektyvias studijų kokybės vadybos sistemas, į kurių procesus, ypač kolegijų atveju, yra sėkmingai integruojami socialiniai partneriai. Kaip tobulintinas sritis ekspertai išskiria mokymo ir mokymosi kokybės valdymo, nuolatinio kokybės gerinimo metodų bei strategiškesnio požiūrio į ryšių absolventais valdymo trūkumą.

Lentelėje pateikiami studijų vertinimo rezultatai pagal aukštąsias mokyklas.

*Maksimalus balas, kurį gali surinkti studijų pakopa, yra 35 balai.

Akreditavimo įsakymą rasite čia.

Visos išorinio vertinimo išvados:

Alytaus kolegija

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Kauno kolegija

Kauno technologijos universitetas

Kazimiero Simonavičiaus universitetas

Klaipėdos universitetas

Klaipėdos valstybinė kolegija

LCC Tarptautinis universitetas

Lietuvos sporto universitetas

Lietuvos verslo kolegija

Marijampolės kolegija

Mykolo Romerio universitetas

Panevėžio kolegija

SMK Aukštoji mokykla

Šiaulių valstybinė kolegija

Utenos kolegija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilniaus kolegija

Vilniaus universitetas

Vytauto Didžiojo universitetas