Naujienos

2022 m. vyko didelės apimties verslo krypties pirmosios ir antrosios pakopų studijų tarptautinis vertinimas. Buvo vertinamos verslo krypties studijos, vykdomos Lietuvos universitetuose ir kolegijose: ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (pirmosios ir antrosios pakopos), Kauno technologijos universitete (pirmosios ir antrosios pakopos), Kazimiero Simonavičiaus universitete (pirmosios pakopos), LCC tarptautiniame universitete (pirmosios pakopos), Mykolo Romerio universitete (pirmosios ir antrosios pakopos), Vytauto Didžiojo universitete (pirmosios ir antrosios pakopos), Vilniaus Gedimino technikos universitete (pirmosios ir antrosios pakopos), Vilniaus universitete (pirmosios ir antrosios pakopos) ir Alytaus kolegijoje (pirmosios pakopos), Kauno kolegijoje (pirmosios pakopos), Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (pirmosios pakopos), Panevėžio kolegijoje (pirmosios pakopos), Socialinių mokslų kolegijoje (pirmosios pakopos), Šiaulių valstybinėje kolegijoje (pirmosios pakopos), Utenos kolegijoje (pirmosios pakopos), Vilniaus kolegijoje (pirmosios pakopos), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (pirmosios pakopos), Vilniaus verslo kolegijoje (pirmosios pakopos).

Vertinimą atliko Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atrinkti ekspertai iš Airijos, Austrijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos, Suomijos, Švedijos ir Šveicarijos. Dauguma verslo krypties ir pakopos studijų įvertinta maksimaliam akreditavimo terminui. Su vertinimo išvadomis galima susipažinti žemiau, o čia apžvelgiame pagrindinius akcentus.

Pasak ekspertų, universitetinės verslo studijų programos nėra vien teorinės, orientuotos į nuolat besikeičiančius realius verslo pasaulio poreikius. Tai užtikrinama kviečiant dėstyti tiek verslo teoretikus, tiek verslo praktikos atstovus, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Dėl to studijų programos studentams suteikia reikalingus šiuolaikinei darbo rinkai įgūdžius. Studijų lankstumą ir tarptautiškumą skatina ir šiuolaikinių technologijų naudojimas studijų procese, įgalinantis hibridinius darbo būdus. 
Tiesa, ekspertai pastebėjo ir taisytinų aspektų. Taigi nors esama publikacijų aukšto lygio žurnaluose pavyzdžių, kartais siekis užtikrinti reikiamą publikacijų kiekį virsta rizika mokslo kokybę pakeisti kiekybe. Be to, kartais programų turinys atrodo nenuosekliai, kai neaišku, kaip visai atskiros paskaitų temos arba tos pačios krypties pirmosios ir antrosios pakopos studijų programos tarpusavyje dera. Be to, nenuoseklumas kai kur pastebėtas ir dėl anglų kalbos vartojimo: vykdomos programos anglų kalba, tačiau baigiamuosius darbus leidžiama rašyti lietuvių kalba. Kalbant apie įsidarbinamumą, pastebėta, kad dėl to, jog daugelis studentų dirba jau studijuodami, gana didelis studijas nutraukusiųjų skaičius. Siūloma daugiau pastangų įdėti sudarant galimybes suderinti darbą ir studijas. Kita vertus, sveikintina, kad įsidarbinamumas užtikrinamas visą studijų laikotarpį bendradarbiaujant su suinteresuotais socialiniais partneriais (darbdaviais), taip pat sekant alumnų tolesnes karjeras.
Apskritai, anot vertintojų, itin pagirtini kvalifikuoti ir entuziastingi dėstytojai, sveikintina puiki studijų infrastruktūra.

Savo ruožtu koleginės studijos atliepia lokalius ir regioninius darbo rinkos poreikius bei, žinoma, atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Darbuotojai entuziastingi, jų kvalifikacija atitinka studijų kryptį. Dėstytojų tarptautinis įsitraukimas vertinamas gerai (ten, kur nepakankamas, siūloma skatinti), tačiau gana menki moksliniai rezultatai – nors tai ir koleginės institucijos, siūloma juos didinti. Taip pat raginama sudaryti sąlygas darbuotojams tobulinti anglų kalbą, ypač turint omenyje tas studijų programas, į kurias siekiama pritraukti studentų iš užsienio.
Vertintojai labai teigiamai atsiliepė apie studentams palankią aplinką, įskaitant stipendijas ir psichologinę pagalbą. Kita vertus, siūloma daugiau ugdyti studentų skaitmenines kompetencijas, skatinti tarptautiškumą, ypač turint omenyje globalų verslo kontekstą. Taip pat turint galvoje mažėjantį įstojančių studentų skaičių, ypač akcentuotas poreikis apgalvoti studentų (taip pat ir užsienio) strategijas dėl pritraukimo / rinkodaros. Be to, siūloma raginti studentus aktyviau dalyvauti studijų valdymo ir vertinimo procese bei diegti modernius studijų metodus, kuriančius daugiau į studentus orientuotą studijų procesą.
Skatinama nuolat viešinti socialinių partnerių ir kitus studijų įvertinimus, taip pat atliekamus patobulinimus, institucijų tinklalapiuose ir kitur. Ši informacija turėtų būti prieinama suinteresuotosioms šalims, taip pat ir anglų kalba.

Lentelėje pateikiami studijų vertinimo rezultatai pagal aukštąsias mokyklas.

                     *Maksimalus balas, kurį gali surinkti studijų pakopa, yra 35 balai.

Akreditavimo įsakymą rasite čia.

Visos išorinio vertinimo išvados:

• Alytaus kolegija 
• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
• Kauno kolegija 
• Kauno technologijos universitetas 
• Kazimiero Simonavičiaus universitetas
• Klaipėdos valstybinė kolegija
• LCC tarptautinis universitetas 
• Mykolo Romerio universitetas 
• Panevėžio kolegija 
• Socialinių mokslų kolegija
• Šiaulių valstybinė kolegija
• Utenos kolegija
• Vilniaus kolegija 
• Vytauto Didžiojo universitetas 
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas 
• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 
• Vilniaus universitetas 
• Vilniaus verslo kolegija