Aukštosios mokyklos vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintu Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu bei Centro direktoriaus patvirtinta Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika.
Tarptautinės ekspertų grupės vizitas į aukštąją mokyklą vyko 2022 m. lapkričio 8–10 d.
Ekspertai aukštosios mokyklos veiklą įvertino teigiamai.
Aukštosios mokyklos veikla įvertinta pagal keturias vertinamąsias sritis penkių balų skalėje, kur 1 yra žemiausias, o 5 – aukščiausias galimas įvertinimas. Vilniaus dizaino kolegijos (toliau – Kolegija) įvertinimas: Valdymo sritis – 2 balai, sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti; Kokybės užtikrinimas, Studijų ir mokslo (meno) veiklos sritis, Poveikio regionui ir visos šalies raidai sritis įvertintos po 3 balus, t. y. jos plėtojamos sistemiškai, be esminių trūkumų.
Ekspertai pastebi, kad Kolegija turi aiškius strateginius tikslus ir uždavinius visose srityse, išskyrus taikomųjų mokslinių tyrimų sritį, kurioje reikia aiškios taikomųjų mokslinių tyrimų strategijos ir taikomųjų mokslinių tyrimų prioritetų.
Vienas iš pagrindinių trūkumų Valdymo srityje yra studentų atstovavimas sprendimus priimančiuose valdymo organuose, t. y. Akademinėje taryboje. Nepaisant to, kad studentai dalyvauja kitais būdais, pavyzdžiui, reguliariai pildydami apklausas ir įvairiuose neformaliuose procesuose, ekspertų grupė mano, kad studentų atstovavimo Akademinėje taryboje užtikrinimo klausimas yra neatidėliotinas.
Kolegijoje taikomi tinkami personalo atrankos ir įdarbinimo procesai, o darbuotojai yra kvalifikuoti ir vertinami savo veiklos srityse. Akademinis ir administracinis personalas turi galimybių tobulėti ir naudotis judumo galimybėmis, nors Kolegija turėtų, užuot reagavus į pavienius prašymus, labiau plėtoti formalesnį ir sistemingesnį požiūrį į pedagoginio personalo tobulėjimą.
Kolegijoje tinkamai paskirstytas biudžetas, grįstas tvariu finansavimu, tačiau Kolegija sutinka su ekspertais, kad reikia kurti ir alternatyvius nuolatinius pajamų šaltinius. Visos Kolegijos ištekliai (biblioteka, kompiuterinė įranga) iš esmės yra tinkami ir pakankami, išskyrus vaidybos studentams reikalingas erdves (sceną, repeticijų sales ir kt.), ir nėra galerijos, kurioje būtų galima eksponuoti darbus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Kolegijoje veikia stipri neformalaus bendravimo sistema. Atsižvelgiant į Kolegijos dydį ir į vykdomų studijų krypčių pobūdį, problemos sprendžiamos laiku. Bet, pasak ekspertų, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp formalių ir neformalių procesų.
Anot ekspertų, nuo paskutinio Kolegijos išorinio veiklos vertinimo kokybės užtikrinimas buvo sistemingai plėtojamas, o akademinė bendruomenė žino pagrindinius vidinės kokybės užtikrinimo sistemos principus, procedūras, dokumentus ir kriterijus.
Kokybės užtikrinimo darbuotojai yra kvalifikuoti ir teikia rekomendacijas Kolegijos akademiniams ir administraciniams darbuotojams tiek atskiruose padaliniuose, tiek bendruose pagalbiniuose padaliniuose. Kolegija rimtai atsižvelgė į paskutinio išorinio veiklos vertinimo rezultatus ir įgyvendino daugumą rekomendacijų, tai pagirtina. Tačiau norint kokybės užtikrinimą paversti kokybės gerinimo kultūra, procesai ir toliau turėtų būti įtraukti į nuolatinę Kolegijos veiklą, o visų socialinių dalininkų dalyvavimas turėtų būti stiprinamas ir puoselėjamas visai bendruomenei.
Analizuojant Studijų ir mokslo (meno) veiklą, galima teigti, kad studentams patinka studijuoti Kolegijoje ir jie iš esmės yra patenkinti mokymosi kokybe. Dėstytojai yra labai atsidavę savo darbui ir entuziastingai perduoda savo žinias studentams. Nepaisant to, nerimą kelia tai, jog analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai tik 52 % studentų studijas baigė laiku. Kolegija pripažįsta nuolat susidurianti su studijų nutraukimo problemomis visose vykdomose studijų programose. Todėl ekspertų grupė rekomenduoja: apsvarstyti vaidmenis ir atsakomybę ir nustatyti konkrečius veiksmus visiems asmenims ir padaliniams, kurie remia skirtingus besimokančiojo kelionės etapus nuo priėmimo į studijas iki jų baigimo, kad būtų galima sukurti aktyvesnį ir holistinį, pilną įsitraukimą į studijas ir kartu naudoti išsaugojimo priemonę (angl. Retention tool).
Dėstytojai atitinka kvalifikacinius reikalavimus, keliamus darbui aukštosiose mokyklose, ir yra aktualūs bei aktyvūs savo specialybės srityse, ką patvirtina jų, kaip menininkų ir praktikų, karjeros. Ekspertų grupė rekomenduoja Kolegijai nustatyti aiškius veiksmus, susijusius su personalo mokymu ir tobulinimu pedagogikos srityje, kurie būtų vykdomi kartu su veiksmais, skirtais meniniams ir moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, kiekvienų metų pradžioje paskelbti metinę mokymo renginių programą.
Ekspertų nuomone, Kolegijos poveikis regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis yra akivaizdus, nes Kolegijos veikla matoma socialiniuose tinkluose, vertinama socialinių partnerių, kūrėjų, studentų, taip pat įgyvendinama nemažai mokymosi visą gyvenimą iniciatyvų, kurios padeda regionams, o programos siūlomos įvairiems išorės dalyviams. Pasak ekspertų, reikia tobulinti mokymosi visą gyvenimą programos vertinimą, bet visgi ekspertų grupė padarė išvadą, kad Kolegija turi aiškų mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo planą ir kad ši sritis pakankamai plėtojama, be esminių trūkumų.
Su Vilniaus dizaino kolegijos išorinio veiklos vertinimo išvadomis galima susipažinti čia.
