Spausdinti

Kasmetinė studijų krypčių stebėsena

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė kasmetinės studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaitą. Tai yra naujas išorinio kokybės užtikrinimo ir viešinimo įrankis, numatytas Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-835 patvirtintame Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos, vertinamųjų sričių ir rodiklių apraše (toliau – Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas). 

Kasmetinės studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaitos tikslas – kasmet skelbti kiekvienos aukštosios mokyklos studijų krypties (pagal pakopą) stebėsenos rodiklių duomenis ir analizuoti žymių nuokrypių priežastis. Kiekvienos aukštosios mokyklos administracija bei dėstytojai remdamiesi pateiktos ataskaitos duomenimis galės pasilyginti su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Be to, tai papildomas informacijos šaltinis ekspertams, vertinantiems aukštąsias mokyklas ir jose vykdomas studijas. 

Parengtoje kasmetinės studijų krypčių stebėsenos ataskaitoje pateikiami duomenys, gauti iš Studentų registro, Pedagogų registro ir Švietimo valdymo informacinės sistemos. Atkreipiame dėmesį, kad skiltyje „Studijų krypčių stebėsenos rodiklių pokytis“ pateikiamas kiekvieno rodiklio pokytis per 3 metus (nuo 2017 m. iki 2019 m.), apskaičiuotas vadovaujantis Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 5 priede nustatytais kasmetinių krypčių studijų stebėsenos rodiklių aprašais. Pokytis apskaičiuotas pagal duomenis, kurie yra pateikiami absoliutiniais skaičiais skiltyje „Studijų krypčių stebėsenos rodikliai pagal metus“. 

Kasmetinės studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaita rengiama analizuojant šiuos rodiklius: 

  1.  Į krypties ir pakopos studijas priimtų ir jose studijuojančių studentų skaičius per pastaruosius 3 metus.
  2.  Į krypties pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimtų ir studijų sutartį pasirašiusių studentų, išskyrus atleistuosius nuo visų brandos egzaminų dėl ligos, mažiausias stojamasis konkursinis balas.
  3.  Į krypties ir pakopos studijas priimtų ir per pirmuosius studijų metus jas nutraukusių studentų dalis (proc.) per pastaruosius 3 metus.
  4.  Studentų, baigusių krypties ir pakopos studijas laiku, dalis.
  5.  Studentų, išvykusių dalinėms studijoms (ne mažesnės apimties kaip 15 studijų kreditų), procentas nuo visų krypties studijose studijuojančių studentų per paskutinius 3 metus.
  6.  Krypties dalykų dėstytojų, išvykusių dėstyti, vykdyti tyrimų į užsienio mokslo ir studijų institucijas per paskutinius 3 metus dalis nuo bendro krypties studijų dalykų dėstytojų skaičiaus. (Šis rodiklis nėra įtrauktas į 2020 m. kasmetinę studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaitą, nes registruose nėra informacijos, kuri leistų priskirti dėstytojus atitinkamai studijų krypčiai, ir dėl to nebuvo galimybės tinkamai apskaičiuoti krypties dalykų dėstytojų judumą.)
  7.  Krypties studijų absolventų, įsidarbinusių 1–3 (profesiniams bakalaurams, bakalaurams) arba 1–2 (magistrantūros, profesinių studijų absolventams) Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pagrindinėse grupėse per 12 mėnesių po studijų baigimo, taip pat dirbančių savarankiškai, dalis nuo visų krypties ir pakopos studijas baigusių ir jų netęsiančių absolventų. 

Nustačius žymų bent trijų rodiklių aukštojoje mokykloje pokytį (30 proc. ar didesnį) per paskutinius 3 metus ir išnagrinėjus aukštųjų mokyklų paaiškinimus dėl rodiklių pokyčių, SKVC gali teikti siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl tos aukštosios mokyklos neeilinio išorinio studijų krypties vertinimo inicijavimo. Pokytis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Informacija apie krypties studijas nagrinėjama visų kasmetinės studijų krypčių stebėsenos rodiklių kontekste, todėl yra nagrinėjami tiek neigiami, tiek teigiami pokyčiai, kurie viršija 30 proc. ribą. 

Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. parengta kasmetinės studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaita šiais metais neturės tiesioginių pasekmių aukštosioms mokykloms, kurių vykdomose krypties ir pakopos studijose buvo nustatytas bent trijų rodiklių pokytis, nes SKVC pilotavo šį įrankį. Be to, vis dar nėra galimybės apskaičiuoti visų Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytų rodiklių, nes tam reikalingi duomenys dar tik planuojami rinkti. 

Šiemet atliktos kasmetinės studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaitos duomenys parodė, jog žymus bent trijų rodiklių pokytis per pastaruosius 3 metus nustatytas 17 aukštųjų mokyklų (iš jų 8 universitetuose ir 9 kolegijose) 26 studijų kryptyse. Lyginant duomenis pagal studijų pakopą ir aukštąją mokyklą matyti, jog pirmoje studijų pakopoje žymus bent trijų rodiklių pokytis per pastaruosius 3 metus fiksuotas 21 kartą, antroje pakopoje – 12 kartų. Tiek universitetuose, tiek kolegijose yra krypčių, kuriose nustatytas žymus bent trijų rodiklių pokytis daugiau nei vienoje kryptyje (3–4 kryptys), tačiau pastebėta, jog daugiau tokių krypčių yra universitetuose (4 atvejai) nei kolegijose (1 atvejis). Kitais atvejais nustatytos 1–2 kryptys, kuriose užfiksuotas žymus bent trijų rodiklių pokytis per pastaruosius 3 metus (tiek universitetuose, tiek kolegijose). 

Kaip minėta, šių metų kasmetinėje studijų krypčių rodiklių ataskaitoje informacija teikiama ne apie visus, o tik apie 6 rodiklius. Lyginant 2020 m. skaičiuotus rodiklius matyti, kad daugiausia nuokrypių skirtingose kryptyse nustatyta 1 rodiklyje (studentų skaičiaus pokytis) – 31 kartą, 7 rodiklyje (absolventų, įsidarbinusių Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pagrindinėse grupėse, pokytis) – 26 kartus ir 4 rodiklyje (absolventų, baigusių studijas laiku, pokytis) – 21 kartas. 

Studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaitą galima atsidaryti čia